Komiteto vadovas remiasi Seimo tyrimo komisijų veiklą reglamentuojančiu įstatymu, kad po kiekvieno komisijos posėdžio suderintą pranešimą raštu arba žodžiu gali pateikti tik jos vadovas arba įgaliotas narys.
Nuostatą dėl suderinto pranešimo D. Gaižauskas pasiūlė įrašyti į komisijos darbo reglamentą, tačiau planams pasipriešino opozicija.
Jos siūlymu, į reglamentą įrašyta, kad komisijos vadovas arba įgaliotas narys visuomenei pateikia tik oficialų pranešimą.
Anot D. Gaižausko, kol vyksta tyrimas, reikėtų apsiriboti tik tokiais viešais komentarais.
„Tai (įstatymas), man atrodo, pakankamai aiškiai įvardija, kad kol vyksta tyrimas, negali būti nuomonių komisijos narių (...) ir net diskusijų negali būti“, – per pirmąjį komisijos posėdį penktadienį sakė komiteto pirmininkas.
Opozicija baiminasi dėl ribojamų teisių
Opozicija reiškė nerimą, kad D. Gaižauskas siekia riboti jos teisę pateikti nuomonę apie komisijos darbą.
„Sutikite, kad gali būti skirtingų požiūrių ir kiekvienas iš mūsų po posėdžio gali akcentuoti (...) skirtingus dalykus ir daryti skirtingas išvadas“, – kalbėjo konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
„Jeigu mes būsime paklausti nuomonės po posėdžio, turėsime teisę ją išsakyti“, – teigė jis.
Socialdemokratė Dovilė Šakalienė pasiūlė, kad išaiškinimą dėl Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo nuostatos pateiktų parlamento Teisės departamentas.
„Jūs norite pasakyti, kad niekas negalės kalbėti?“ – pareiškė liberalas Eugenijus Gentvilas, penktadienį NSGK posėdyje dalyvavęs kaip komiteto nario Virgilijaus Aleknos pavaduotojas.
D. Gaižauskas sakė, kad komisijos nariai gali elgtis kaip nori, tačiau pažadėjo reaguoti iš karto, kai bus padarytas galimas pažeidimas: „Kiekvienas Seimo narys turi laisvą mandatą, gali daryti ką nori, tik jis turės atsakyti už savo veiksmus“.
„Galite jūs bandyti iškraipyti tą supratimą, kaip jūs norite. (...) Aš suprantu tą normą taip, kad gali komentuoti tik pirmininkas arba kitas asmuo, suderinus tai komitete“, – teigė politikas.
Jis tvirtino, kad tyrimas ir taip bus kiek įmanoma atviras visuomenei.
„Posėdžius darysime visą laiką viešus, išskyrus tą dalį, kur bus nagrinėjama įslaptinta informacija“, – sakė D. Gaižauskas.
Tiria Rusijos įtaką, politikų reakciją
NSGK penktadienį pradėjo tyrimą dėl parlamentarės I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais, galimos tų ryšių grėsmės nacionaliniam saugumui ir apkaltos politikei pagrindo.
Tyrimas bus atliekamas ir dėl politikų, disponavusių informacija apie I. Rozovą, veiksmų. Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, kiti informaciją gavę Seimo nariai.
Bus tiriama, ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl I. Rozovos komandiruočių, buvo „priimti laiku ir tinkami siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui“.
Taip pat komitetas turės aiškintis, ar gauta įslaptinta Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija naudota tinkamai, ar ja „nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui“.
Iniciatyva atlikti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais kilo, kai paaiškėjo, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas V. Pranckietis gavo VSD pažymą apie parlamentarę. Joje rekomenduota neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
Dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.
I. Rozova laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.
Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.