Jei egzistuotų kelionių užkratas, galėčiau drąsiai teigti, kad šią ligą „pasigavau“ jau seniai. Nesvarbu, kur ar kokiu tikslu – svarbu sėsti į keturratę, dvisparnę ar turinčią denį bei inkarą transporto priemonę ir leistis ten, kur vėjas neša. Šįkart manęs laukė pavasariu dvelkianti Švedijos sostinė. Stokholmas išraizgytas molų, kanalų, 57 senovinių ir šiuolaikinių tiltų voratinkliu ir dažnai vadinamas Šiaurės Venecija. Nors esu šiltų kraštų mėgėja, aplankyti didžiausią Skandinavijos miestą, įsikūrusį 14-oje Baltijos jūros salų, planavau jau seniai.
Gausybė „Mc Donald's“...
Kamuojama lengvos skrydžių baimės, vieną vėlyvą kovo vakarą leidausi nuskraidinama į Stokholmo Skavstos oro uostą, esantį... 100 km nuo paties Stokholmo! Panika mano širdyje nespėjo įsigalėti, nes kelionė oru truko rekordiškai trumpai – tik 50 minučių. Neįtikėtina, kokios atsiveria šiais laikais galimybės: maršrutas Kaunas–Švedijos sostinė kainuoja ir trunka tiek pat, kiek 15 km maršrutas Vilniaus oro uostas–Santariškės. Įveikus tuos papildomus 100 km mašina, vidurnaktį miestas mane pasitiko neįtikėtinai gaiviu oru ir „Mc Donald's“ sūrainiu. Nepatikėsite, amerikiečių verslas Švedijoje labai gajus: įkurta net 230 šio tinklo restoranų, ir bent trečdalis jų – Stokholme Kur pažvelgsi, ten išdidžiai šviečia geltonoji M raidė. Greitasis maistas populiarus jau vien dėl to, kad pigiausias pietų patiekalas eilinėje kavinėje ar restorane kainuoja nei daug, nei mažai – „tik“ 60 Lt, ir Vilniaus „Stiklių“ prabangos juose nerasi nė su žiburiu. Turistai, kišenėse neturėdami skandinaviškos algos, tiesiog neturi pasirinkimo: sotinasi prekybos centruose įsigytais produktais arba greitojo maisto siūlomais patiekalais, kurių kainos visose Europos šalyse nedaug skiriasi. Didžiausią nuostabą man, žinančiai, kiek daug greitojo maisto užeigų yra mieste, kelia tai, kad daugelis sutiktų švedų – gražūs, elegantiški ir neturintys jokio antsvorio. Turistų pamėgtose vietose nepastebėjau ir gatvės prekeivių iš trečiųjų šalių, kurių apstu kitose aplankytose šalyse. Už tai dedu didžiulį pliusą. Patys kartą pietavome viename itališkame restoranėlyje „Michelangelo“, kurio sienos nukabinėtos žymių klientų nuotraukomis, pvz., prie mūsų staliuko kažkada sėdėjo pats mados guru – Valentino. Kita įdomybė – ribotas kiekis alkoholinių gėrimų parduotuvių „Systembolaget“, kurios dirba griežtai nustatytomis valandomis, todėl dažnai prieš pat uždarymą nusidriekia ilgos eilės. „Absolut vodka“ šalyje stipresnio alkoholinio gėrimo kitur tiesiog neįsigysi.
Panoramų miestas
Stokholmas įkurtas daugiau nei prieš 700 m., todėl nenuostabu, kad jo architektūra išties įspūdinga, dažniausiai primenanti švedų taip mėgiamą Paryžių ar Niujorką. Norint gerai apžiūrėti miestą protingiausia tai būtų padaryti vaikščiojant pėsčiomis arba plaukiant valtimi (tai viena viešojo transporto formų šiame mieste). Plaukimą vienu iš daugelio laivelių atidėjome kitam apsilankymui (buvo ir kiek per šalta), o štai tikslingas pasivaikščiojimas Stokholme gali virsti iššūkiu. Nevienodame lygyje išsidėsčiusios miesto gatvelės – gana klaidžios: kartą žemėlapis teigė, kad mes stovime sankryžos viduryje, nors taip tikrai nebuvo. Galiausiai išsiaiškinome, kad virš galvos, 20 m aukštyje esantis tiltelis – viena iš tų besikryžiuojančių gatvelių. O kaip pakilti ant jo?
Man visuomet smalsu pažvelgti į lankomą miestą iš aukštai, susidaryti bendrą įspūdį, išvysti spalvinę gamą. Stokholme šis tikslas įgyvendinamas lengvai: Rotušės bokštas atviras lankytojams nuo balandžio mėnesio, televizijos bokštas primena Vilniaus – su restoranu viršuje, tik perpus žemesnis (155 m.). Norėjome pakilti į jo viršūnę jau sutemus – pavėlavome. Tačiau miesto Slussen dalyje atradome Katarinos liftą, kuriuo pakilę pasigrožėjome nuostabiu vaizdu ir užsukome į ten pat veikiančią „Gondolos“ kavinę švediškos kavos puodelio. Atsipalaiduoti kviečia ir ilgiausios suoliukais apstatytos palei prieplaukas besitęsiančios alėjos. Tyvuliuojantis vanduo, žuvėdros klyksmas ir besileidžianti saulė – visa tai vaizdai užlieja prisėdus minutėlei.
Jei nutarsite Stokholmą apžiūrėti važinėdami automobiliu, teks susidurti su kita taupančiųjų problema – nemokamų automobilių stovėjimo vietų stoka. Viena šeima, nusprendusi, kad naktį kelių policija tikrai nedirbs, paliko savo automobilį prie parduotuvės įrengtoje specialioje aikštelėje ir, žinoma, sulaukė net 250 Lt baudos. Kvitas buvo išrašytas pusę penkių ryto.
Net 84 muziejai
Žalioji Djurgarden sala yra miesto atrakcijų centras, kurioje vienas šalia kito įsikūrę pagrindiniai miesto parkai bei muziejai. Daugeliui Švedija asocijuojasi su grupės ABBA dainomis, „Volvo“ mašinomis, H&M mados namais (sostinėje net 34 parduotuvės), „Oriflame“ kosmetika, įmone „Husqvarna“, namų interjero detalių ir baldų gamintojais „Ikea“ ar „Swedbank“ bei SEB bankais. Tačiau man šią šalį visada priminė Astridos Lindgren pasakos ir XVII a. pradžioje nuskendęs karo laivas „Vasa“, dėl kurio švedai tiesiog pamišę ir kurio tyrinėjimai vyksta iki šiol. Tai bene vienintelis muziejus pasaulyje, kuris demonstruoja teismo medicinos ekspertų rekonstruotus lavonus (kartu nuskendusius įgulos narius) kaip ekspozicijos dalį. Šalia jūrų laivų muziejaus pastebėjau kitą, vaikiškais piešiniais išmargintą pastatą, virš kurio durų puikavosi užrašas „Junibaken“. Tai – Pepės ilgakojinės namelis, kurio viduje gyvena visi A.Lindgren pasakų herojai. Šįkart grįžti į vaikystę laiko neturėjau, bet kas lankėsi muziejuje, liko patenkinti. Niekur nebuvau mačiusi prie įėjimo išrikiuotų gal pusšimčio vaikiškų vežimėlių – šypseną keliantis vaizdas.
Vieną rytą nusprendėme nuvykti į naująjį miesto rajoną „Globen city“. Jame, atrodo, verda uždaras gyvenimas. Tarp daugybės modernybių pats pastebimiausias, pasaulyje didžiausiu skliautiniu (apvaliu) pastatu tituluojamas statinys – „Ericsson Globe arena“, kuriame vyksta ryškiausių planetos scenos žvaigždžių koncertai, sporto renginiai, iškilmingų apdovanojimų ceremonijos ir kt. Šio pastato šonu kas pusvalandį kyla du apvalūs stikliniai apžvalgos liftai „SkyView“, pro kurių langus, pakilus į 85 m aukštį, atsiveria puiki Stokholmo panorama.
Nemokama ekskursija
Ieškodama informacijos apie Švedijos sostinę, netikėtai radau Turizmo informacijos centro jaunuolių organizuojamas nemokamas ekskursijas (www.freetourstockholm.com). 2 val. trunkanti kelionė – tai galimybė pažinti miestą kitaip. Sekdami ryškia kepure pasipuošusią gidę Anitą, išvaikščiojome prabangųjį miesto rajoną, išgirdome pasakojimus, kaip įsikūrė Stokholmas, kokių įdomių valdovų monarchija yra turėjusi, kodėl švedai – ne blondinai (dabartinis karalius kilęs iš prancūzų giminės, karalienė – brazilų), kaip prasidėjo H&M istorija, kokiuose naktiniuose klubuose lankosi atvykusi Lady Gaga, kurioje vietoje 1973 m. buvo atidarytas pirmasis „Mc Donald's“ restoranas, kur galima pigiai (na, bent jau kiek pigiau), bet skaniai pavalgyti.
Anita atskleidė ir kelių žymių Švedijos žmonių likimus: dinamito išradėjo Alfredo Nobelio ir garsiosios aktorės Gretos Garbo. Toje pačioje aikštėje, kurioje dienomis vyksta imigrantų turgus (Anita pašmaikštavo užsukanti į jį, kai nori pasimokyti kokios užsienio kalbos), stovi melsvas pastatas – Nobelio premijų teikimo ceremonijos šventovė. Laureatų plačioji visuomenė dažniausiai neatpažįsta, todėl, pasak Anitos, smagu būna stebėti fotografus, kurie bando spėti, kurį žmogų, žengiantį raudonuoju kilimu, reikia fotografuoti, kurio ne. A.Nobelis dinamitą išrado vardan taikos, kad žmonės, žinodami, koks pavojus egzistuoja, net nebandytų kurstyti nesantaikos. Deja, valstybių vadovai šį išradimą nusprendė panaudoti pagal paskirtį, ir išradėjas vienu metu buvo tapęs pačiu nekenčiamiausiu žmogumi Europoje. Bandydamas taisyti padėtį, A.Nobelis nusprendė įsteigti savo vardo taikos premiją ir apdovanoti iškiliausius mokslo bei meno žmones.
Istoriją sekė istorija, ir pasibaigus ekskursijai su Anita niekas nenorėjo atsisveikinti. Pamatyti Stokholmą tiesiog verta.
Karolina Stažytė
