Kaimo ugniagesių komandų naikinimui nepritariančios savivaldybės lėšų gaisrininkams išlaikyti ketina išsireikalauti per teismus.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo sistemos pertvarka kelia vis daugiau nerimo. Šiemet vienuolika kaimuose tebeveikiančių ugniagesių komandų nebekviečiamos į gaisrus, nors netoliese pleška pastatai. Savivaldybių vadovai piktinasi, kad ignoruojant kaimo gaisrininkus paminama savivalda ir teisėti kaimo gyventojų interesai.
Kryžiuoja ietis
Nors šalyje gaisrų nemažėja – pernai kilo 12 306 gaisrai, arba beveik 1 proc. daugiau nei 2010 m., užsimota mažinti savivaldybėms priklausančių ugniagesių komandų skaičių.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) pernai dėl nepakankamo finansavimo savivaldybes ragino panaikinti 40 kaimo ugniagesių komandų.
Savivaldybių vadovai sako, kad apie pusę jų pavyko apginti. Dėl dvylikos nestatutinių ugniagesių komandų panaikinimo PAGD sutarė su savivaldybėmis. Tačiau dėl 11 kaimo gaisrininkų komandų vis dar kryžiuojamos ietys.
PAGD jų jau nebekviečia gesinti gaisrų, o savivaldybių vadovai tvirtina, kad šios gaisrinės neuždarytos.
Žibalo į ugnį papylė keli gaisrai, kilę nepanaikintų, tačiau gaisrų gesinti nebekviečiamų ugniagesių komandų prižiūrimoje zonoje.
Biržų rajone, Anglininkų kaime, supleškėjo pirtis, kurioje buvo rūkoma apie 100 kg mėsos. Kupiškio rajone, Svidenių kaime, ugnis pasiglemžė gyvenamąjį namą.
Šių gaisrų gesinti gaisrininkai skubėjo iš kur kas tolesnių gaisrinių, o arčiau esantys Antašavos ir Kupreliškio ugniagesiai liko tik stebėtojais.
„Kaimo ugniagesiai ignoruojami. Jei įvyks didesni gaisrai, gali prasidėti teisiniai procesai“, – teigė Biržų rajono savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Kęstutis Vaičaitis.
Gaisrines uždaro be savivaldos pritarimo
Pasak Biržų rajono merės Irutės Varzienės, PAGD vienašališkai iš ugniagesių komandų išbraukė Kupreliškio gaisrinę.
„Rajono tarybos kolegijoje visi politikai vienareikšmiškai nusprendė, kad šios gaisrinės uždaryti nereikia. Šiame miestelyje pastatai mediniai, prastas kelias iki kitos ugniagesių komandos Kupiškio rajone, Alizavoje. Šiuo atveju PAGD sprendimas nepagrįstas ir nesuprantamas“, – apmaudo neslėpė Biržų rajono vadovė.
Anot I.Varzienės, tokiais veiksmais PAGD ignoruoja savivaldybės politikų sprendimus ir pamina savivaldą.
„PAGD mums siuntė raštus, kad nori uždaryti gaisrinę, bet mūsų pritarimo jie negavo. O priimti sprendimus dėl gaisrinės panaikinimo – savivaldybės prerogatyva“, – dėstė merė.
Biržų rajono vadovė pasigedo viešų diskusijų, priešgaisrinės gelbėjimo sistemos reformos pagrįstumo, todėl esą ir nerasta geriausių sprendimų. Anot jos, nepriimtina tai, kad savivaldybės po vieną buvo įtikinėjamos uždaryti numatytas naikinti gaisrines.
„Kita vertus, ar nereikėtų išlaikyti kaimo gaisrinių tinklo, jei kalbama apie savanoriškas ugniagesių pajėgas. Kam jas dabar naikinti?“ – skubotiems sprendimams nepritarė I.Varzienė.
Antašavos ugniagesių komandos panaikinimui nepritarė ir Kupiškio rajono politikai. „Taryba neįpareigojo ją panaikinti, todėl komanda dirba. Tačiau jos nekviečia į gaisrus. PAGD optimizuoja ugniagesių komandas, kurios priklauso savivaldybėms. Kur veda tokia reforma, rodo tose vietovėse kilę gaisrai“, – tvirtino Kupiškio rajono meras Jonas Jarutis.
Kėdainių rajone PAGD nusprendė uždaryti Miegėnų gaisrinę. Anot savivaldybės vadovo Rimanto Diliūno, toks sprendimas kritikuotinas.
„Už 6 kilometrų nuo Miegėnų yra Paberžė, nuo kurios kita gaisrinė nutolusi jau 20 km. Nesinori net svarstyti, kas būtų, jei tokioje vietoje kiltų gaisras. Savivaldybė išlaikytų tą komandą, tik ji dabar neįtraukta į priešgaisrinių pajėgų kvietimo planus. Žmonėms pranešta, kad jie gali skambinti tiesiogiai gaisrinei“, – aiškino Kėdainių rajono meras.
Lėšų žada siekti per teismus
Gaisrinių uždaryti nesutinkančių savivaldybių vadovai nekart kreipėsi į Seimo narius, įvairias ministerijas, tačiau atrodo, kad provincijos rūpesčiai ir politikus, ir aukštus pareigūnus mažai domina.
Neseniai šių savivaldybių atstovai buvo susirinkę Kupiškyje ir nusprendė dar kartą pabandyti atkreipti aukščiausios valdžios dėmesį. Merai išsiuntė kreipimąsi Seimo pirmininkei Janinai Degutienei, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Arvydui Anušauskui.
„Jei savivaldybėms deleguota ši funkcija, turi būti ir atitinkamas finansavimas. Kitaip pažeidžiamas įstatymas. Jei ir dabar niekas į tai nereaguos, gali tekti kreiptis į teismą, kad būtų skirtos lėšos gaisrininkams išlaikyti. Be to, sprendimai naikinti gaisrines ir neįtraukti jų į gesinimo planus yra neteisėti“, – pareiškė J.Jarutis.
Kalbėdami apie teismus, merai prisimena gerą praktiką, kai prieš dešimtmetį savivaldybių asociacija prisiteisė lėšas iš Vyriausybės savivaldybėms deleguotoms funkcijoms finansuoti.
Kėdainių rajono meras neabejoja, kad susivienyti ir dėl kaimo ugniagesių pakovoti turėtų visos savivaldybės. „Šiemet naikina 23 komandas, o kitąmet gal norės panaikinti dar daugiau. Tad gintis turime visi kartu“, – įsitikinęs R.Diliūnas.
Rajonų savivaldybių merai apgailestauja, kad kaimo gyventojai stumiami į užribį. Uždaromos mokyklos, medicinos įstaigos, dabar dar tolinamos ir ugniagesių paslaugos.
„Sako, kad kaimuose lieka mažiau gyventojų. Tačiau trobų nemažėja. Kai kurios tuščios, kitose – po vieną senuką kruta. Ar juos paliksime likimo valiai? Juk neatsitiktinai rajonų seniūnijų centruose ir pakraščiuose buvo įsteigtos gaisrinės“, – samprotavo J.Jarutis.
Kaimo ugniagesiai imituoja darbą?
„Tegu merai neužsiima politiniais žaidimais, o įsigilina į šių dienų realijas. O jos tokios, kad valstybė neišgali išlaikyti tokio savivaldybių ugniagesių komandų tinklo. Jau 3 metus tam neskiriama pakankamai lėšų. Tai verčia reformuoti sistemą – atsisakyti vienų komandų, kad būtų sustiprintos kitos“, – pareiškė PAGD direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurkulis.
Vienas iš PAGD vadovų tvirtino, kad savivaldybės ne kartą buvo informuotos, dėl ko ir kokias ugniagesių komandas ketinama naikinti. Pernai lapkritį savivaldos atstovai esą buvo įspėti, kad naikinamos gaisrinės nebus įtrauktos į priešgaisrinės gelbėjimo sistemos planus. Kad kaimai neliktų be pagalbos, buvo sudaryti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo planai.
„Nereikia apgaudinėti savęs, kad kaimuose veikia ugniagesių komandos. Jos turi būti pajėgios. Štai iš pernai veikusių 302 savivaldybių ugniagesių komandų tik 29, kaip ir reikalaujama, dirbo po 2 žmones, o kitose – tik po vieną“, – dėstė V.Kurkulis.
PAGD direktoriaus pavaduotojas tvirtino, kad Kauno rajono savivaldybė jau prieš 2 metus sustabdė 2 ugniagesių komandų darbą ir dėl to esą gaisrų gesinimas nepablogėjo. Atsisakius jų, kitiems ugniagesiams esą padidėjo atlyginimai, buvo sutvarkytos gaisrinių patalpos ir technika.
Anot V.Kurkulio, priešgaisrinės gelbėjimo sistemos optimizavimui, atleistų darbuotojų kompensacijoms, pastatų konservavimui skirta 1 mln. 300 tūkst. Lt.
Gaisrai atskleidė spragas
Saulius Džiautas, Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas
Kupiškio, Biržų ir Marijampolės rajonuose įvykę gaisrai, kurių gesinti nebuvo siunčiamos tose vietovėse naikinamos ugniagesių komandos, parodė, kokiu keliu eina ta optimizacija. Nukentėję žmonės galėtų per teismus išsiieškoti patirtą žalą. PAGD neskiria pakankamai lėšų kaimo ugniagesiams ir kišasi į savivaldos reikalus. Rengdami pilietines akcijas sugebėjome išsaugoti 28 ugniagesių komandas. PAGD mus informavo, kad šiemet naikina 12 ugniagesių komandų.
Savivaldybių nerimas – pagrįstas
Arvydas Anušauskas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas
Ugniagesių komandų būklė rajonuose nėra džiuginanti. Jos dirba su 20–30 metų senumo ar net antikvarine technika. Savivaldybių nerimas yra pagrįstas. Buvo primygtinis reikalavimas, kad PAGD tartųsi su savivaldybėmis ir be jų pritarimo nepriimtų sprendimų. Su vienomis buvo susitarta, su kitomis ne. Nesulaukus savivaldybių pritarimo, tos komandos neturėjo būti nušalintos. Manau, kad daromi per daug skuboti žingsniai. Šiemet ugniagesių komandų naikinimui, išeitinėms kompensacijoms skirtų pinigų būtų pakakę joms išlaikyti.
Vida TAVORIENĖ
