Vakar vakare asociacija „Linava“ surengė vežėjų, patyrusių nuostolių dėl gaisro kelte „Lisco Gloria“, susitikimą su teisininkais. Daliai transporto priemones apdraudusiųjų kasko draudimu bent dalis žalos jau kompensuota, o dabar didžiausią nerimą vežėjams kelia galimi nuostoliai dėl prarastų krovinių: į kokias kompensacijų sumas jie gali pretenduoti?
Jau tikrai žinoma, kad kelte sudegė 79 vilkikai ir 144 puspriekabės su kroviniais, iš jų du trečdaliai, arba atitinkamai 56 ir 91, priklausė Lietuvos vežėjų bendrovėms. Pirminiais skaičiavimais, vien transporto priemonėms kompensuoti prireiks apie 50 mln. litų.
Draudimo bendrovės jau nuo spalio 12 d., praėjus vos trims dienoms po kelte kilusio gaisro, suskubo platinti pranešimus apie pradedamus mokėti avansinius mokėjimus ir žaloms kompensuoti atidedamus milijonus. Tačiau šie pinigai kol kas nepasieks tų, kurie neapsidraudę kasko draudimu.
Nuostoliai išties milžiniški. Antai Klaipėdos bendrovės A.Griciaus autotransporto įmonės, turinčios 600 transporto priemonių, vadovas teigia, kad kelte prarastų 10 jo bendrovės vilkikų ir 20 puspriekabių kainuos apie 4,5 mln. litų, dar apie 1,5 mln. nuostolių patirta dėl sugadintų krovinių.
„Gerai, kad tvirtai laikomės, o tai būtų visai blogai“, - sako bendrovės vadovas.
Laukia išvadų
Vežėjai guodžiasi, kad su draudimo bendrovėmis kol kas sunkokai sekasi susišnekėti. Šie to ir neginčija.
„Draudikai mokėti neskubės, kol neturės galutinių išvadų. Dabar pagrindinį darbą atlieka ekspertai, tiriantys gaisro priežastis. Paskui į darbą kibs juristai - nustatys sausumos vežėjų ir kelto savininkų atsakomybės už krovinį apribojimus“, - aiškina turto draudimo specialistas Tomas Nenartavičius.
Anot jo, kompensacijos už krovinius bus mokamos atsižvelgiant į CRM konvenciją, nusakančią vežėjų atsakomybės apribojimus, ir joje nurodytas formules. Šioje konvencijoje numatyta, kad vežėjas nėra atsakingas už krovinį, jeigu negalėjo išvengti aplinkybių, dėl kurių įvyko žala. Todėl nuostolius krovinio savininkui turi atlyginti draudimo bendrovė, kurioje savininkas buvo jį apdraudęs.
Pasak T.Nenartavičiaus, kai bus nustatytos nelaimės aplinkybės, apdraustų krovinių savininkai dėl nuostolių atlyginimo galės kreiptis į draudikus, o neapdraustų - į kaltininkus. Neapdraustieji gali tikėtis dalinio žalos atlyginimo neperžengiant tų ribų, kurias nustato jūrų teisės aktai. Tačiau ir tokiu atveju atgauti didesnę nuostolių dalį gali būti sunku, nes į kaltininką bus nukreiptos ir draudikų akys - jie sieks kompensacijas vežėjams išreikalauti iš kaltininko regreso tvarka.
Teisinė paguoda
Uostamiesčio advokatė, jūrų teisės žinovė Regina Derkintytė pasakoja, kad jei ekspertai nustatytų, jog yra sąlygos vežėjo jūra atsakomybei atsirasti, tai, vadovaujantis tarptautiniais teisės aktais, būtų taikomas laivo valdytojo atsakomybės ribojimas. Kaip ir kitose transporto šakose, vežėjo jūra atsakomybė ribojama Tarptautinio valiutos fondo (TVF) nustatomu atsiskaitymo vienetu - specialiąja skolinimosi teise (SDR). SDR ir lito santykį skelbia Lietuvos bankas (šiuo metu jo vertė yra 3,906 Lt).
Vadovaudamasis Hagos-Visbio taisyklėmis, krovinio savininkas gali tikėtis 666,67 SDR (šiandien apie 2603 Lt) už vieną prarastų ar sugadintų prekių paketą ar vienetą arba 2 SDR (7,8 Lt) už prarastų ar sugadintų prekių kilogramą, atsižvelgiant į tai, kuris skaičius didesnis. Jeigu į konosamentą (jūrinį važtaraštį) yra įrašyta siunčiamų prekių rūšis ir vertė, laivo savininkas ar valdytojas atsako nurodyta verte. Tačiau praktikoje vežėjas itin retai sutinka daryti tokius įrašus, nes jo paties civilinę atsakomybę už krovinių sugadinimą ar praradimą draudikai paprastai draudžia tik Hagos-Visbio taisyklėse nurodytoms sumoms.
Tačiau T.Nenartavičius teigia, kad draudikai neatsisako kompensuoti ir realios krovinio vertės. Mat nors pagal CRM nurodytas kompensacijos formules paprastai reali krovinio vertė yra didesnė už kompensuojamą, gali būti sumokama ir visa krovinio kaina. Taip gali atsitikti, kai krovinio gavėjas įrodo, kad būtent tokios vertės krovinys buvo gabenamas.
Kita vertus, anot advokatės, Lietuva yra ratifikavusi 1976 m. tarptautinę konvenciją dėl atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus ribojimo ir jos 1996 m. protokolą. Remiantis šiuo tarptautinės teisės aktu, maksimali ne didesnio nei 2000 t laivo savininko atsakomybė neviršys 1 000 000 SDR. Tuo tarpu už kiekvieną toną nuo 2001 iki 30 000 t atsakomybė bus didinama po 400 SDR; už kiekvieną papildomą toną nuo 30 001 iki 70 000 t - po 300 SDR; už kiekvieną toną, viršijančią 70 000 t - po 200 SDR.
