„Yra galimybių, kad keisis“, – paklaustas, ar galvoja keisti partijos vadovybę, Žinių radijui sakė G.Landsbergis.
Pasak jo, galėtų keistis kai kurie iš partijos pirmininko pavaduotojų.
„Dar esu nepasirengęs atskleisti būsimųjų pavaduotojų, bus (sprendimas) turbūt toksai – kai kas liks, kai kas keisis“, – sakė jis.
Vasario 12 dieną vykusiuose tiesioginiuose TS-LKD pirmininko rinkimuose G.Landsbergis surinko 5539 arba 62 proc. balsų. Antroje vietoje liko Seimo narys Paulius Saudargas, gavęs 1696 arba 19 proc. balsų, trečias – buvęs diplomatas parlamentaras Žygimantas Pavilionis, surinkęs 1065 arba 12 proc. balsų, ketvirtas – Seimo narys Mykolas Majauskas su 577 arba 7 proc. balsų.
Šie konservatorių pirmininko rinkimai buvo išankstiniai. Paankstinti partijos lyderio rinkimus paprašė G. Landsbergis, jis teigė norįs pasitikrinti pasitikėjimo mandatą partijoje po Seimo rinkimų.
Pasak jo, iššūkiu vykdant reformas gali tapti tiek koalicijos partnerių socialdemokratų nepritarimas urėdijų reformai, tiek nesutarimai pačių valdančiųjų „valstiečių“ gretose.
Iššūkis - urėdijų pertvarka
„Akivaizdu, kad iššūkių bus. Reikia skaičiuoti balsus, kiek Seime kokią tą daugumą gali formuoti. Mano pasvarstymas ir buvo, kad šioje situacijoje Tėvynės sąjunga galėtų tuos kelis trūkstamus balsus ir paskolinti“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Šį trečiadienį jis Vyriausybėje buvo susitikęs su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu. Kieno iniciatyva vyko susitikimas nė viena pusė neatskleidė, jie taip pat nekomentavo aptartų klausimų.
Vis dėlto konservatorių atstovas pabrėžė, kad norint opozicinių partijų paramos, jos turėtų būti įtrauktos į reformų rengimo procesą.
„Opozicija turėtų būti įtraukta į pasirengimą, jeigu kas nors tikisi balsų. Numesti ant stalo projektą ir pasakyti: balsuokite ir palaikykite mane, yra naivoka“, – kalbėjo G.Landsberbis.
Kol kas jis teigė matantis teigiamus signalus ir ministerijų norą pristatyti opozicijai rengiamas reformas.
