„Jei kalbėtume apie asmenybes, tai aš esu tą jau minėjęs ne vieną kartą, aš matau, kad mano vedamos partijos, Sauliaus Skvernelio ir Eugenijaus Gentvilo – trijų žmonių sutartis – galėtų duoti pagrindą iš tikrųjų stabiliai Vyriausybei. Aš tuo tikiu. Daugelis mūsų diskusijų, debatų, pokalbių, kurie vyko iki rinkimų, iš tikrųjų leidžia pakankamai ramiai tą matyti. Bet pažiūrėsime, nes ne visi yra tokie racionalūs, ne visi laikosi savo duoto žodžio“, – sekmadienį prasidėjus balsavimui antrame Seimo rinkimų ture BNS sakė konservatorių lyderis.
Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas antrajame ture nebalsavo, nes jo Antakalnio rinkimų apygardoje konservatorė Ingrida Šimonytė buvo išrinkta į Seimą jau pirmajame rinkimų ture.
Anot jo, Valstiečių ir žaliųjų sąjungai derybose dėl koalicijos turėtų atstovauti būtent rinkimų sąrašo lyderis Saulius Skvernelis, o ne partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
„Jei tas žmogus atvedė sąrašą į priekį, aš praktiškai esu įsitikinęs, kad dėl jo ta partija taip gerai pasirodė rinkimuose, tai aš manau, kad jeigu žmonės jam davė atsakomybę vesti sąrašą, jis nuo tos atsakomybės nebėgs“, – svarstė G.Landsbergis.
Jo teigimu, svarbus vaidmuo formuojant koaliciją tenka ir prezidentei, tačiau pirmiausia reikia paisyti rinkėjų valios.
„Prezidentės žodis, be abejonės, yra svarbus, mes matėme, kaip ji anksčiau įsitraukė į Vyriausybių formavimą, daro tai inteligentiškai, išsakydama savo požiūrį, žiūrėsime, kaip bus šiais metais. Aš manau, kad bet kuriuo atveju prezidentė pirmiausia žiūrės į rinkėjų valią. Demokratinėje valstybėje turime žiūrėti pirmiausia į tai, ką sako rinkėjai, nepriklausomai nuo to, kokias pareigas užimame“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Jis taip pat sakė, kad tuo atveju, jei rinkimų laimėtojas yra aiškus, koalicijos formavimas turėtų prasidėti nedelsiant - gal jau net šį vakarą. Tuo atveju, jei laiminčių partijų rezultatai būtų lygūs, G.Landsbergio manymu, būsimą premjerą galėtų padėti nustatyti pirmumo balsai.
„Čia yra daugiau atsakomybės klausimas. Aš manau, kad rinkėjai, balsuodami už vieną ar kitą žmogų, jį reitinguodami, iš tikrųjų jie tikisi atsakomybės, jie nori matyti tą žmogų prisiimantį atsakomybę už savo pažadus, darbus ir būnant Vyriausybėje. Svarstymai, kad geriau yra slėptis parlamente, vadovauti iš ten, lyg iš šešėlio tokio, man tokie dalykai yra nepriimtini“, – sakė politikas.
Jis viliasi, kad jo vedama partijos po šių rinkimų Seime turės 40-45 mandatus.
Spalio 9 dieną per pirmąjį rinkimų turą išrinkta 70 parlamentarų daugiamandatėje apygardoje ir trys – vienmandatėse apygardose.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, daugiamandatėje apygardoje per pirmąjį turą Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai gavo 20, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 19, Socialdemokratų partija – 13, Liberalų sąjūdis – aštuonis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga bei partija „Tvarka ir teisingumas“ – po penkis mandatus. Taip pat pirmajame ture vienmandatėse buvo išrinkti du Lietuvos lenkų atstovai ir konservatorė.
Į antrąjį Seimo rinkimų turą pateko 42 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų, 40 – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, 21 – Socialdemokratų partijos, 12 – Liberalų sąjūdžio, penki – Darbo partijos, penki – save išsikėlę, keturi – „Tvarkos ir teisingumo“, po du – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos bei Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų), po vieną – „Lietuvos sąrašo“, Lietuvos žaliųjų partijos bei Antikorupcinės N.Puteikio ir K.Krivicko koalicijos kandidatus.
Naujas Seimas į pirmąjį posėdį turi rinktis ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo, preliminariai minima lapkričio 10 diena. Pirmąjį parlamento posėdį kviečia prezidentas.
