Anot jo, toks planas buvo pateiktas prezidentui Gitanui Nausėdai trečiadienį vykusio susitikimo metu.
„Planą pateikėme pokalbio daugiau, kaip mes įsivaizduojame. Noriu priminti, kad mes siekėme kalbėtis su Pekinu nuo vasaros, nuo tada, kai buvo pradėtos taikyti neteisėtos priemonės prieš Lietuvos įmones“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė G. Landsbergis.
„(Planas – BNS) Tai yra bendrai informuoti apie tai, kad yra renkami įrodymai, jie yra teikiami Europos institucijoms dėl prekybos susitarimų pažeidimų, tie įrodymai bus greičiausiai teikiami į Pasaulio prekybos organizaciją, vėliau tai gali lemti ir bylos pradėjimą. Informuojame apie tai, kad Europa nėra sudėjusi rankas, stebi situaciją, aktyviai ieškoma, kaip tą situaciją spręsti ir teisinėmis priemonėmis“, – pridūrė jis.
Ministras taip pat tvirtino negalintis pasakyti konkrečių datų, kada galima tikėtis pirmųjų aiškesnių rezultatų.
„Lietuva daro savo veiksmus, bet tikroji deeskalacija priklauso pirmiausia nuo Kinijos. Datų įrašyti, kada Kinija gali imtis vienų ar kitų veiksmų, kol kas mes negalime. Tikimės greičiausiu metu, bet gali visaip būti“, – tikino G. Landsbergis.
Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Vis dėlto G. Landsbergis sako, kad Vyriausybė šiuo klausimu pozicijos nekeis.
„Ne, Vyriausybė nėra numačiusi atsitraukimo“, – tikino jis.
Klausiamas, ar Vyriausybė ir prezidentas vienodai įžvelgia santykių su Kinija problemos mastą, G. Landsbergis sakė esąs tikras, kad prezidento ir Vyriausybės, politinių partijų, verslo atstovų pokalbyje trečiadienį pavyko „užčiuopti objektyvų problemos dydį“.
„Tiek ir Lietuvos bankas pristatė, kad tai yra ribotos apimties problema, kuri netgi aktyviai dirbant – ką mes ir darome, Lietuvos diplomatija tą patį daro – gali šiaip jau atnešti Lietuvai nemažos naudos, atveriant naujas rinkas, naujus partnerius, sustiprinant senas partnerystes, tos pačios JAV, kurių strateginė parama yra nepaprastai svarbi“, – sakė G. Landsbergis.
Anot jo, dalis susitikime su prezidentu dalyvavusių verslo atstovų kaip tik teigia, kad Lietuvos įmonių problemos su Kinijos rinka prasidėjo „kur kas seniau“, nei Lietuva apsisprendė atidaryti Taivaniečių atstovybę Lietuvoje.
„Aš išgirdau labai aiškių supratimo ir paramos ženklų būtent Vyriausybės vykdomai politikai, nes matome poreikį tiek pat ir politiškai diversifikuotis mažinti priklausomybę nuo vienos valstybės“, – kalbėjo jis.
Kinija pastaruoju metu reiškė protestus dėl Lietuvos plėtojamų ryšių su Taivanu, šios salos atstovybės atidarymo Vilniuje.
Kinija rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, ji išbraukė Lietuvą iš muitinės sistemų, todėl lietuviški kroviniai negali patekti į šalį.
