Jo teigimu, be pagalbos Ukrainai klausimo mėginimai įtikinti valstybes dėl NATO rytinio flango, ypač Baltijos šalių, stiprinimo diplomatams buvo tarp sunkiausių darbų per pastaruosius kelis mėnesius.
Pasak ministro, Lietuvos gynyba turėtų būti ypač sustiprinta dėl geografinių ypatumų – atstumo iki Kaliningrado ir ilgos sienos su Baltarusija.
„Kol kas diskusijos yra tebevykstančios. Aiškių pažadų, kad kas bus padaryta ir kiek padaryta, mes neturime“, – penktadienį žurnalistams po Vilniaus Rusijos forumo Trakų rajone sakė G. Landsbergis.
Anot jo, klausimo dėl Baltijos šalių gynybos stiprinimo šaknys „yra giliau“ – kaip šalys mato naują Europos saugumo architektūrą po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Baltijos šalys, pasak G. Landsbergio, siekia užtikrinti, kad „kiekvienas NATO teritorijos colis, kaip sakė JAV prezidentas, būtų realiai ir praktiškai ginamas“.
„To mes siekiame, kol kas tokio aiškaus supratimo nėra, nes, man rodos, yra šiek tiek tokio lūkesčio valstybių, kad galbūt tie pažeidimai, nepaisant vykstančio karo ir visko, kas vyksta Ukrainoje, gal jie nėra tokie gilūs ir gal kažkokia normalizacija galima, ir gal tada toks stiprinimas nėra būtinas“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Mes kalbame ne tik apie praktinius dalykus – kiek kokių tankų, kareivių kur reikia, bet ir apie tam tikrą požiūrių skirtumą, kas čia yra atsitikę“, – pridūrė jis.
Lietuva tikisi sprendimų dėl regiono sustiprinimo Madride birželį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Baltijos šalys siekia, kad jose dislokuoti Aljanso tarptautiniai batalionai būtų sustiprinti iki brigados dydžio vienetų.
PIRMAS, pats pirmas PABEGTU IS LIETUVOS. GARANTUOTAI..
