Po žinios apie G. Landsbergio pasitraukimą, socialiniuose tinkluose ir užsienio portaluose pasirodė pranešimai bei palaikymo žinutės politikui.
„Politico“: Gabrielius Landsbergis yra vienas žinomiausių Baltijos regiono politinių veikėjų
Prestižinis leidinys „Politico“ rašo, kad G. Landsbergis „garsiai palaikė Ukrainos pasipriešinimą Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdomai plataus masto invazijai“.
Leidinys jį įvardija kaip „vieną žinomiausių Baltijos regiono politinių veikėjų“.
Socialiniame tinkle „X“ užsienio bendražygiai siuntė G. Landsbergiui palaikymo žinutes.
„Gerbiamas Gabrieliau, labai ačiū už viską, ką padarėte dėl Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo, euroatlantinio saugumo, o labiausiai – už draugystę. Pasiilgsiu tavęs ir linkiu viso ko geriausio tolimesnėje veikloje!“ – rašo Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Braže.
Dear Gabrielius,
Thank you so much for everything you’ve done for 🇱🇹🇱🇻, the Baltic and Nordic Baltic cooperation, Euroatlantic security- and most of all- for your friendship.🫡
Will miss you and wishing you all the best in your future endeavours! https://t.co/9ILgJLSL11REKLAMA— Baiba Braže (@Braze_Baiba) October 28, 2024
„Buvęs vienas stipriausių ir veiksmingiausių balsų užsienio reikalų klausimais Gabrielius Landsbergis po pralaimėtų rinkimų nusprendžia atsistatydinti iš partijos lyderio posto. Jo, kaip užsienio reikalų ministro, balso labai trūks“, – rašo buvęs Švedijos ministras pirmininkas Carl Bildt.
Having been one of the strongest and most effective voices on foreign affairs in 🇪🇺 @GLandsbergis 🇱🇹 decides to step down as party leader after losing the election. His voice as Foreign Minister will be much missed. https://t.co/uiMWSTcbOa
REKLAMAREKLAMA— Carl Bildt (@carlbildt) October 28, 2024
Landsbergis traukiasi iš TS-LKD pirmininko pareigų: perleidžia ir iškovotą Seimo mandatą
Pralaimėjimą Kauno Centro-Žaliakalnio vienamandatėje apygardoje patyręs TS-LKD lyderis G. Landsbergis traukiasi iš partijos pirmininko pareigų bei daro pertrauką politinėje karjeroje. Jis taip pat patikino atsisakantis iškovoto mandato Seime.
„Reikia pradėti nuo svarbios žinios, kad rinkėjų signalas ganėtinai aiškus, tiek partijai, tiek ir man asmeniškai. Būtų klaidinga to signalo neišgirsti. Išgirdęs signalą, kurį vertinu labai rimtai, priimtu sprendimą šiandien trauktis iš Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko pareigų. Šiandien po pietų kviečiamas prezidiumo posėdis, kuriame toliau tarsimės su kolegomis dėl kitų praktinių žingsnių“, – pirmadienį rinkiminėje spaudos konferencijoje teigė G. Landsbergis.
„Šalia to priimu sprendimą daryti pertrauką savo politinėje karjeroje ir mandatą, už kurį esu labai dėkingas rinkėjams, perduodu kolegai, kuris yra už brūkšnio“, – pažymėjo jis.
G. Landsbergis tikino, kad pagrindinė jo apsisprendimo priežastis – rinkimų rezultatai. Tačiau taip pat prisidėjo ir neigiamas diskursas, siejamas su politiko šeima, nurodė jis.
„Pagrindinė tokio apsisprendimo priežastis yra rinkimų rezultatai, tačiau negaliu ignoruoti ir fakto, kad partija tampa stipriai neigiamo diskurso, naratyvo įkaite, siejamo su manimi ar mano šeima. Manau, kad partija turėtų laisvai ieškoti galimybės, kaip transformuotis, atrasti savo kelią į priekį, jog jos neapsunkintų su mano asmeniu (...) siejami klausimai, kurie nuolat tampa rinkiminės kampanijos ar politinės darbotvarkės dalimi“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.
Artimiausi planai neaiškūs: suprato, kad ministro pozicija sunkiai dera su partijos pirmininko atsakomybėmis
Konservatorius tikino, kad jo artimiausios ateities planai užbaigus kadenciją nėra aiškūs ir juos sudėlios „likimas ir laikas“.
„Artimiausi planai su užsienio reikalų ministro pozicija, yra vizitų, turime Europos Tarybos pirmininkavimo uždavinių, kuriuos reikia užbaigti. Kol kas horizontas ties ta riba atsiriboja. Tolimesnius planus sudėlios likimas ir laikas“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„O dėl žmogaus už brūkšnio, dar nėra galutinai nusistovėję, todėl negaliu jo įvardinti. Bus matyti, kai sukris paskutiniai balsai“, – tvirtino jis.
Iš pareigų besitraukiantis TS-LKD vadovas aiškino supratęs, kad jo buvimas ministro pozicijoje sunkiai derėjo su partijos pirmininko atsakomybėmis. Taip pat kalbėdamas apie savo ateities planus jis pažymėjo negalįs grįžti į diplomatinę tarnybą.
„Rezultatai kalba už save. (...) Aktyvus darbas užsienio reikalų ministro pozicijoje sunkiai dera su partijos pirmininko atsakomybėmis ir galimybe efektyviai vadovauti partijai, ypatingai rinkimų metu. Tai yra dalis atsakomybės, kurią prisiimu. (...) Svarbiausias argumentas yra rinkėjų signalas, ir Žaliakalnio apygardos, ir daugiamandatės sąraše“, – aiškino politikas.
„Į diplomatinę tarnybą grįžti negaliu, įstatymas numato labai griežtas ribas, kada galima atstatyti, man ta riba praėjus turbūt prieš 16 metų, tai jokių galimybių tam nematau. Bet pasaulis platus ir įdomus, manau, kad jis atneš įvairių galimybių. Neturiu planų, kuriuos galėčiau įvardinti, bet nematau savęs darant kažko kito vertybiškai, kas būtų nesusiję su Lietuvos stiprinimu“, – teigė jis.
Partijos pirmininku gali būti ne vienas asmuo, matytų Šimonytę
Kalbėdamas apie būsimą TS-LKD pirmininką G. Landsbergis tikino, kad partijos vairą gali perimti ne vienas asmuo ir kova dėl posto bus konkurencinga. Jis teigė matąs galimybę partijos pirmininke tapti premjerei Ingridai Šimonytei.
„Aš matau partiją, kuri yra pajėgi užtikrinti konkurencingą kovą dėl tolimesnės lyderystės. Sprendimas, kuris buvo priimtas, kad partija turėtų atvirus rinkimus, jog galėtume kviesti ne tik partijos narius balsuoti, tai padaro rinkimus konkurencingesnius, įdomesnius, dominančius visuomenę, tai neabejoju, kad procesas netrukus prasidės, bus skaidrus ir įdomus“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Galimų kandidatų į pirmininkus yra ne vienas, procesas bus įdomus ir konkurencingas. Ar matyčiau Ingridą Šimonytę pirmininke? Tikrai taip. (...) Bet nuo šio momento esu tik vienas balsas“, – aiškino jis.
Ketina likti partijos nariu, dėl TS-LKD pirmininko rinkimų datos – neaišku
Lietuvos diplomatijos vadovas tikino, kad vis tik TS-LKD nariu jis ketina likti ir toliau. Tačiau jis negalėjo pasakyti bei rekomenduoti, kada galėtų įvykti jo atstovaujamos partijos pirmininko rinkimai.
„Partijos nariu noriu ir ketinu likti, didžiuojuosi, kad esu Tėvynės sąjungos narys ir sieju savo ateitį kaip asmens su šia politine bendruomene. (...) Dėl partijos pirmininko rinkimų datos nieko nerekomenduoju, manau bus apsispręsta šiandienos prezidiumo posėdyje ar bent jau apsitarta dėl tolimesnių žingsnių“, – sakė G. Landsbergis.
Blinkevičiūtei linki stiprybės: esu patyręs, kaip greitai išsisklaido pergalės džiaugsmas
Galiausiai kalbėdamas apie socialdemokratų sėkmę rinkimuose, G. Landsbergis linkėjo stiprybės šios politinės jėgos lyderei Vilijai Blinkevičiūtei bei aiškino, kad jai pavyko suvaldyti į Seimą patekusias radikalias grupes.
„Kiekvienas klojam savo lovą. Šnekam ir darome taip, kad galėtume kiekvienas gerai darbuotis. Aš linkiu tik stiprybės, pergalės džiaugsmas greitai išsisklaido, esu pats tą patyręs. Realybė ganėtinai brutali ir dabartinė geopolitinė realybė reikalauja labai greito pasirengimo ir neatidėliotino gebėjimo dirbti“, – teigė konservatorius.
„Vienas iš sveikintinų jos efektų, tai radikalios grupės suvaldymas“, – kalbėjo jis.
ELTA primena, kad sekmadienį įvyko antrasis Seimo rinkimų turas. Daugiausia mandatų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija – ji turės 52 vietas parlamente.
Antroje vietoje liko dabartiniai valdantieji konservatoriai su 28 mandatais, trečioje vietoje esanti „Nemuno aušra“ gaus 20 vietų parlamente.
Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 14 mandatų, Liberalų sąjūdis su 12 ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 8 vietomis parlamente.
Į parlamentą taip pat pateko trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai – Jaroslav Narkevič, Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski. Pirmą kartą Seime atsidūrė ir Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica. Mandatą gavo ir „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Artūras Zuokas, save išsikėlę Viktoras Fiodorovas ir Vitalijus Šeršniovas.
Pakartotinio balsavimo metu prie balsadėžių išreikšti savo pilietinę valią atėjo 41,31 proc. Lietuvos rinkėjų.
