„Tenka pripažinti, kad premjeras Andrius Kubilius visiškai pasitraukė nuo savo pareigų ir Vyriausybė kaip kolegialus organas praktiškai neveikia“, – teigia Gediminas Vagnorius, Krikščionių partijos pirmininkas.
Liko tik „spikeriu“
Ekspremjeras G. Vagnorius, aiškindamas, kodėl mano, jog A. Kubilius vadintinas tik nominaliu premjeru, siūlo prisiminti dar pernai pakeistą Vyriausybės reglamentą. „Pagal jį, premjeras pats savo noru atsisakė savo pareigų ir net neturi teisės teikti kokių nors siūlymų“, – sako Krikščionių partijos pirmininkas. Esą Vyriausybės vardu priimamus nutarimus iš esmės leidžia tik ministerijos, ministrui pirmininkui belikusi posėdžio pirmininko funkcija. „A. Kubilius Vyriausybei pabandė pritaikyti Seimo modelį, kur pirmininkas atlieka posėdžio pirmininko pareigas, tad jis vyriausybėje tapo tik savotišku „spikeriu.“
„Toks Vyriausybės vegetavimas gilėjančios finansinės krizės metu labai žalingas Lietuvai ir jos žmonėms“, – mano G. Vagnorius.
TS-LKD gresia „nukraujavimas“?
Opozicija oficialiai pasiskelbusių „krikščionių“ vadovas tiki ir frakcijos Seime, kuriai vadovauja Aleksandras Sacharukas, pagausėjimu. Esą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijoje Seime nepasitenkinimas A. Kubiliumi tik didėja, 44 parlamentarus vienijančią frakciją gali apleisti vienas kitas parlamentaras. Kai kurie, pasak G. Vagnoriaus, rinktųsi „krikščionis“.
„Laikui bėgant mūsų frakcijos narių skaičius – tik didės. Tikime savo frakcijos pagausėjimu, bet apie tai kalbama tik tada, kai pasiekimai susitarimai. Pokalbiai ir diskusijos vyksta. Giluminės [išėjimo iš TS-LKD frakcijos] priežastys – nepasitenkinimas pasyvia A. Kubiliaus veikla. Paprastai tariant, daug kas nori tiesiog bėgti nuo A. Kubiliaus socialinės-ekonomikos politikos. Be to, juk artėja rinkimai“, – svarstė Krikščionių partijos vedlys.
Regi labai plačią koaliciją
G. Vagnoriaus teigimu, opoziciją pasirinkę „krikščionys“ su Tvarkos ir teisingumo, socialdemokratų bei Darbo partijos frakcijomis kurį laiką derins pirmaeilių būtiniausių darbų sąrašą, kurių nauja galima koalicija vos tik gavusi valdžią imtųsi. „Bus nurodyti konkretus būdai, kaip ir ką daryti“, – užtikrino G. Vagnorius.
Socialdemokratų, Darbo, Tvarkos ir teisingumo, Krikščionių partijos iš viso vienija 66 parlamentarus, valdantieji – 70 Seimo narių. G. Vagnorius sako, kad tik laiko klausimas, kada Liberalų sąjūdis ar Liberalų ir centro sąjunga – o gal abi kartu – A. Kubiliui atsuks nugarą.
„Mes planuojame platesnę koaliciją nei 71 parlamentaras. Įvertinus ekonomikos negalavimo mastą, efektyviai gali veikti tik plati koalicija su 80-90 narių. Tikiu, kad būsimoji ateities koalicija bus plati ir joje dalyvaus viena ar abi liberalų partijos“, – kalbėjo G. Vagnorius.
Paklaustas ar A. Kubiliaus įpėdiniu regi socdemų lyderį Algirdą Butkevičių, G. Vagnorius sakė, jog „iniciatyvos teisės bus proporcingos frakcijos narių skaičiui“. Socdemai vienija 26 parlamentarus ir yra didžiausia opozicijos frakcija.
Prezidentė elgiasi teisingai
G. Vagnorius nesureikšmina prezidentės Dalios Grybauskaitės nuosekliai deklaruojamos paramos A. Kubiliui. „Premjero nuomonė apie tai, kad jis turi prezidentės paramą, nebūtinai sutampa su objektyvia tikrove“, – pažymėjo politikas.
Esą prezidentė yra aiškiai pasakiusi, kad Vyriausybė gali dirbti tik tada, kai Seime gali priiminėti sprendimus. O jei to nesugeba – reikia formuoti naują daugumą. G. Vagnorius mano, kad Daukanto aikštė kol kas teisingai elgiasi tik stebėdama politinį procesą. „Tačiau toks neapibrėžtas valdžios ir opozicijos santykis ilgai tęstis negali. Po kiek laiko jai teks įsikišti. Tai – neišvengiama.“
