Dar neseniai Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų lyderiai kaltino Valdemar Tomaševski ir jo vadovaujamą LLRA antilietuviška veikla, o Rolando Pakso „Tvarkos ir Teisingumo“ partiją – glaudžiais ryšiais su nedraugiškomis promaskvietiškomis jėgomis. Su šiomis politinėmis grupėmis, kaip žalingomis valstybės interesams, buvo reikalaujama nebendradarbiauti ne tik Seime, bet ir Vilniaus savivaldybėje.
Tačiau TS–LKD vadovų deklaruotos politinės vertybės apsivertė aukštyn kojomis – „tvarkiečiai“ tapo strateginiais partneriais ne tik Vilniuje, bet ir Kaune. Patriotiškai nusiteikę rinkėjai ypač nustebo išgirdę apie Andriaus Kubiliaus remiamą Vilniaus konservatorių jungimasi su V. Tomaševski bloku, kurio lyderis vėl „verčiasi“ tautų kiršinimu, kursto nesantaiką tarp Lenkijos ir Lietuvos.
Kokie politiniai pokyčiai nulėmė netikėtą ankščiau deklaruotų „valstybės gynėjų“ ir „antivalstybininkų“ draugystę? Kas pasikeitė – ar R. Paksas su V. Tomaševskiu tapo didesniais Lietuvos patriotiniais, ar A. Kubilius pasidavė Maskvos įtakai?
Sunku patikėti, jog V. Tomaševskis vadovaujama LLRA tapo artimesnė, prisijungusi kadrinį KGB karininką iš „Rusų Aljanso“. Daugiau įtarimų kelia Tėvynės Sąjungos lyderio politiniai „suartėjimai“ su Minsku ir Maskva, dėl ko stringa strateginiai energetiniai projektai, o Lietuva vis brangiau moka už dujas ir elektros energiją.
Jei į antilietuvišką „konservatorių – tvarkiečių – lenkų“ koaliciją einama tik dėl „pelningų“ Vilniaus postų, tai reikštų visišką vertybinės politikos išsižadėjimą ir rinkėjų mulkinimą savanaudiškais tikslais. Jei taip lengvai parsiduodama dėl valdžios Vilniaus savivaldybėje, tai kiek Tėvynės Sąjungos lyderis gali paaukoti Lietuvos už paramą iki Seimo rinkimų ar po jų, siekiant išlikti Vyriausybės vadovu!?
Dauguma lietuvių neabejotinai pasisako už kuo draugiškesnius santykius su Lietuvos lenkais, supranta ilgalaikę Vilniaus ir Varšuvos strateginės partnerystės svarbą. Tačiau neturime politiškai skatinti ir valdžios postais maloninti tautos kiršintojų.
Tėvynės interesus gerbiantys politikai turėtų susilaikyti nuo koalicijos su politinę nesantaiką provokuojančiu V. Tomaševski bloku. Įgydami „auksinius“ balsus Vilniaus taryboje, jie pavojingai šokdintų materialiniais interesais užganėdintą Vilniaus valdžią.
