Pasibaigus studentų stojimo į šalies aukštąsias mokyklas karštinei, rugpjūčio 24 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje surengta spaudos konferencija, kurioje aptartas 2010 m. priėmimas į aukštąsias mokyklas. Kiek anksčiau tądien švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius buvo pakviestas pas šalies vadovę Dalių Grybauskaitę, kuri turėjo šiam priekaištų dėl dėl aukštojo mokslo finansavimo sistemos ir pabrėžė, jog būtina išsaugoti regionines ir specializuotas aukštąsias mokyklas.
„Noriu pasidžiaugti, jog prezidentė palaiko aukštojo mokslo reformą, kartu pripažįstame, jog buvo įvairių nesklandumų šių metų priėmime. Į vykdomą aukštojo mokslo reformą reiktų žvelgti plačiau ir nesureikšminant kai kurių smulkmenų, o geriausia tai aptarti skaičių ir faktų kalba. Šiemet valstybės lėšomis šalies universitetuose bus finansuojama 9,7 tūkst. vietų ir 8,2 tūkst. studijų vietų kolegijose ir daugiau nei 19 tūkst. – profesinėse mokyklose“, – kalbėjo ministras Gintaras Steponavičius.
„Šimtukininkai“ lieka Lietuvoje
Ministras patikino, jog kalbos apie tai, kad naujoji aukštojo mokslo reforma skatina studentus vykti studijuoti į užsienį yra nepagrįstos: „80 proc. šiemet mokyklas baigusių abiturientų stojo į Lietuvos aukštąsias mokyklas. „Šimtukininkai“ rinkosi studijas ne tik šalies universitetuose, bet ir stojo į kolegijas. Galiu pasakyti labai atvirai, jei ne reforma, daug didesnė dalis jaunų žmonių būtų išvykę. Pateiksiu paprastą pavyzdį, jaunuolis jau buvo susiradęs universitetą Anglijoje, bet sužinojęs, jog įstojo į norimą specialybę viename Lietuvos privačių universitetų ir gavo studento krepšelį, jis apsisprendė studijuoti Lietuvoje.“
Ministro teigimu, iš viso liko neišdalyti 754 studentų krepšeliai ir lyginant su praėjusiais metais, tai kur kas mažesni skaičiai.
G. Steponavičiaus teigimu, po praėjusių metų priėmimo nepanaudotos krepšelių lėšos buvo skirtos technologinių specialybių populiarinimui ir šio sprendimo rezultatai akivaizdūs: „Šiemet jau po pirmojo priėmimo etapo šių specialybių studijų vietos kolegijose buvo užpildytos. Kitas teigiamas poslinkis yra tai, kad minimalus stojančjųjų į technologinius mokslus balas padidėjo net penkiais punktais. Stojamųjų balų didėjimas į valstybės finansuojamas vietas rodo, kad pažangumo kartelė kyla tiek universitetuose tiek kolegijose.“
Ministras žada pokyčius
Konferencijoje taip pat buvo svarstomas ir studijų krepšelių pasidalijimo tarp aukštųjų mokyklų klausimas. Šių metų priėmimas parodė, kad ne visos aukštųjų mokyklų siūlomo0s studijų programos yra patrauklios studentams ir ne visoms pavyko surinkti studentų. Ypač daug ministro kritikos sulaukė Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA) ir Lietuvos žemės ūkio universitetas (LŽŪU), mat šiose mokyklose krepšelių sumažėjimas ypač akivaizdus. LKKA pernai sulaukė 141 studento krepšelio, o šiemet vos 64, ne ką geresnė padėtis ir LŽŪU, mat pernai šioje aukštojoje mokykloje valstybės lėšomis studijavo 222 studentai, o šiemet tik 143. Įdomu tai, kad minėtų universitetų kai kurių studijų programų analogus turinčius kolegijoms pavyko pritraukti kur kas daugiau studentų nei pernai.
„Jei šiose aukštosiose mokyklose nebus vidinių pokyčių, situacija išliks sudėtinga. Planuojame kviestis aukštųjų mokyklų vadovus ir kalbėtis, ieškoti bendrų išeičių. Pasyviai stebėti situaciją būtų neatsakinga valstybės lėšų panaudojimo ir kitais aspektais.“, – sakė ministras. G. Steponavičius patikino, kad ieškant problemos sprendimo bus imtasi ir švietimo sistemos darbuotojų rotacijos: „Tai nebus vien rektorius liečiantys dalykai, numatoma vadovų kaita per visą aukštojo mokslo sistemą.“
