Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Gintaras Songaila piktinasi švietimo įstaigų reforma Vilniaus rajone, kai dalis lietuviškų klasių prijungiama prie mokyklų, kuriose mokoma lenkų kalba, tačiau nė viena "lenkiška klasė" neprijungiama prie mokyklos, kurioje mokoma lietuvių kalba.
Penktadienį kaip tik rengiamas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame bus svarstomi klausimai dėl rajono švietimo įstaigų pertvarkymo ir reorganizavimo bei dėl atitinkamo 2006-2012 metų plano pakeitimo.
Parlamentaro teigimu, Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Jurgis Jurkevičius išsiuntė raštą savivaldybei, kad toks, kaip planuojama, savivaldybės nutarimas dėl "optimizacijos" negali būti priimtas, nes prieštarauja Lietuvos įstatymams.
Pasak G. Songailos, Vėliučionių mokykloje lenkiškose klasėse yra 17 vaikų, o lietuvių - 37 vaikai ir viskas jungiama prie lenkiškos Kyviškių pagrindinės mokyklos. Airėnų mišri mokykla, kur lietuviškos pradinės klasės žymiai gausesnės, jungiama prie lenkiškos Maišiagalos Otrembskio mokyklos, kurioje mokoma lenkiškai, bet ne prie lietuviškos Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo mokyklos toje pačioje Maišiagaloje. Rukainių pradinė lietuviška mokykla jungiama prie mišrios Rukainių vidurinės mokyklos.
"Pagal šiandien svarstomą planą numatoma jungti ar kitaip naikinti kai kurias rajono mokyklas, kurios pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus galėtų toliau veikti (tačiau jose gausesnės lietuviškos klasės), bet paliekamos nedidelės mokyklėlės, kuriose mokoma tik lenkiškai", - piktinasi parlamentaras.
Seimo narys stebisi, kad žadama skaidyti Veriškių lietuvių-lenkų pradinę mokyklą, kurioje mokosi 25 vaikai. Tai mokykla, kuri prieš dvejus metus buvo pripažinta novatoriškiausia Lietuvos mokykla, pernai ji laimėjo konkursą "Naujasis knygnešys", jos pradinukų mokytoja buvo pripažinta Lietuvos "Metų mokytoja".
"Tačiau rajono savivaldybė numato ją suskaidyti - lenkiškas klases perkeliant į Nemenčinės lenkišką gimnaziją, o lietuviškas - į Nemenčinės lietuvišką gimnaziją. Savivaldybės pareigūnai ne sykį užtikrino, kad ši mokykla išliks, tą taip pat patvirtino Švietimo ir mokslo ministerija, tačiau dabar pažadai pamiršti. Nebuvo atsižvelgta net į 200 tėvų parašų, prašančių išsaugoti šią mokyklą", - sako G. Songaila.
Jis primena, kad Vilniaus rajono savivaldybė, skirtingai nei visos kitos Lietuvos savivaldybės, iki šiol nebuvo optimizavusios rajono mokyklų tinklo, nors tą jie buvo ne vieną kartą įpareigoti padaryti netgi teismo sprendimu.
Parlamentarą ypač papiktino trijų europarlamentarų iš Lenkijos ir vieno iš Vengrijos rašytinis pareiškimas "Dėl pagarbos tautinių mažumų teisėms Lietuvoje", platinamas Europos Parlamente, kuriame, be kita ko, meluojama, esą "Lietuvos Respublikos Vyriausybė nusprendė tautinių mažumų mokyklose padidinti minimalų mokinių skaičių vienoje klasėje ir dėl to bus panaikinta daugiau kaip 100 klasių, kuriose buvo mokoma tautinių mažumų kalbų".
"Tai itin šlykštus melas ne tik dėl aukščiau išdėstytų faktų, kaip iš tikrųjų vyksta mokyklų tinklo "optimizacija" Vilniaus rajone, ir ne tik dėl to, kad Vyriausybė tyčia nenustatė kokių nors didesnių mokinių skaičiaus reikalavimų tautinių mažumų mokykloms, bet ypač dėl to, kad Vyriausybė Rytų Lietuvos mokykloms nustatė kaip tik mažesnius reikalavimus mokinių skaičiui nei kitose Lietuvos mokyklose. Pagal šį nutarimą tautinių mažumų mokykloms klasių komplektui užtenka 6 mokinių, o kitur Lietuvoje reikia 8-10", - pažymi G. Songaila.
