G.Dabašinskas: Svetainėje euras.lt skelbiama, kiek laiko dar liko iki euro įvedimo – skaičiuojamos dienos, valandos, sekundės. Podraug čia galima susipažinti su naujausios apklausos rezultatais esą euro įvedimą palankiai vertina daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų. Gal yra dar abejojančių, yra nepatenkintų, tačiau nesitikinčių didelių komplikacijų, susijusių su euru, ženkli dauguma.
G.Rainys: Šiandien dar 2014-tieji, iki euro įvedimo beliko keliolika dienų, greitai bus dar mažiau. Tačiau stabtelėkime ir pagalvokime - kas buvo prieš 100 metų? Tuomet buvome Rusijos imperijoje, prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Mūsų krašte kursavo carinis rublis, paskui ostrublis, ostmarkė, auksinas. 1922 m. įsivedėme litą, savo pinigą, kuriuo didžiuojamės iki šiol. Paskui kartu su rusų tankais atėjo rublis. Vėl karas, rublius trumpam išstūmė rechsmarkės, paskui vėl (kartu su tankais) sugrįžo rubliai. Lietuva išgyveno 1947 m. reformą, 1961 metų Chruščiovo rublio devalvaciją. Daug kas prisimena devinto dešimtmečio pabaigos vadinamą „medinį rublį“, kurio vertė smuko ne mėnesiais, o dienomis. Atsimenam ir 1991 m. mūsų įsivestus talonus, kartais žvėreliais vadinamus. 1993 m. vėl pradėjo cirkuliuoti litas. Žodžiu, visko buvo. Žmonės per tą šimtmetį į pinigus, ypač, jų keitimą, įprato žiūrėti nepatikliai. Tačiau vienas dalykas akivaizdus: taip komfortiškai, kaip mes dabar įsivedame eurą, niekad nesijautėm. To dažnai neįvertiname, nes jau pripratome prie euro ir lito susiejimo, tačiau turint galvoje įvairias istorines situacijas, su pinigais, jų cirkuliacija, susijusiais, dabar esame itin gerai apginti. Ir tai yra bendro proceso, susijusio ne tik su ekonomika, bet ir su valstybe, geopolitika, dalykai. Įsivesdami eurą ne tik formaliai tampame devyniolikti euro zonos nariai. Tampame dar tvirčiau susiję su likusia Europa, neatskiriama jos dalimi, tampame visais atžvilgiais saugesni. Ir tai labai svarbu. Antra vertus, galima nesunkiai susikurti sąlygas, kad euro slenkstis būtų visai nepastebimas. Pavyzdžiui, persivedus visus grynus pinigus į banko kortelę galima miegoti ramiai, viskas konvertuosis automatiškai.
G.Dabašinskas. Tinklalapyje euras.lt taip pat galima rasti ir Geros praktikos įvedant eurą memorandumą. Kaip vertinate tokio tipo dokumentus, ar jis yra veiksmingas visom prasmėm, ar tik kaip moralinis įpareigojimas ar įsipareigojimas?
G.Rainys. Tokio tipo dokumentas kaip Geros verslo praktikos memorandumas nėra vien mūsų išradimas. Panašų būdą, kiek žinau, įsivesdami eurą ir latviai, ir estai naudojo. Manau, kad vis dėlto tai yra savotiška marketingo priemonė. Garbingas susitarimas tarp valdžios ir verslo, kurio pagrindinis tikslas yra platų vartotojų ratą nuraminti. Taip, reikia ir tokių dalykų. Tačiau, mano nuomone, kainų dinamiką labiau veikia kiti veiksniai, o ne panašūs susitarimai. Ryškiausias pastarojo meto pavyzdys – pasaulinės naftos ir dujų kainos, jų kritimas. Gal Dievas duos, įvertinus šiandienos tendencijas, litras dizelino Lietuvoje tekainuos vieną eurą. Tačiau štai Rusijoje krentant pasaulinei naftos kainai kuro kaina didėja. Tai rodo, kad ekonomikoje, kainų dinamikoje tiesioginės priklausomybės neveikia, čia reikia įvertinti visą pluoštą priežasčių, kartais labai nutolusių nuo ekonomikos. Kitas dalykas, kad įsilieję į euro zoną neišvengiamai pajusime ten veikiančias jėgas, greitai įprasime lyginti atsiremdami į euro zonoje nusistovėjusius standartus. Pavyzdžiui, visuomeniniu transportu Vilniuje iš oro uosto į miesto centrą galima nukakti už pusketvirto lito t.y., maždaug už eurą. Briuselyje tokį pat atstumą įveikti reikės mažiausiai 7 eurų. Galima užduoti klausimą: ar mes artėsim prie jų kainos, ar jie artės prie mūsų? Atsakymas, manau, akivaizdus. Tačiau bet kuriuo atveju toks memorandumas yra sveikintinas dalykas, jis darsyk primena, kad sąžiningumas versle yra būtina ilgalaikių, visoms pusėms naudingų santykių pagrindas. Memorandumas gerai, bet aš tikrai nesuabsoliutinu jo reikšmės. Tai tikrai gražus gestas, visų pirma parodantis, kad mes už euro įvedimą ir tam tikras pasižadėjimas, kaip yra „Baltosios bangos“ iniciatyva nepasiduoti korupcijai. Taip kad tos iniciatyvos gražios, bet manyčiau, visgi tikros priežastys, veikiančios į kainas, yra šiek tiek kitos.
G.Dabašinskas: Išeitų, turint galvoje, kad litas ir euras surišti jau senokai, yra įjungti kontrolės mechanizmai, draudžiantys piktnaudžiauti ir pasipelnyti, momentinio kainų šuolio tikėtis nevertėtų. Antra vertus, nelogiška būtų, kad tolimesnėje perspektyvoje kainos neimtų lygintis. Vadinasi, Geros praktikos įvedant eurą memorandumas svarbus būtent įvedant eurą, o paskui įsijungs visa eilė faktorių, kurie kavos puodelio kainą neišvengiamai priartins prie trijų eurų...
G.Rainys: Be abejo, didesnės algos atspindi didesnes vartojimo galimybes. Kai kainos didesnės, tai ir tampa atlyginimai didesni, išmokos, pensijos didesnės. Kalbant makroekonomine prasme, mano nuomone, atlyginimų lygį sąlygoja daug įvairių veiksnių, pavyzdžiui, bedarbystės lygis. Kai tikrai trūksta darbuotojų ir žūtbūt už bet kokią kainą privalai jį įsigyti, nes kitų neturi, tokiu atveju jam mokėsi daugiau. Tam reikalinga auganti ekonomika, tam reikalinga labai stipri industrinė bazė, sudaranti ne mažiau kaip 20 proc. BVP. Manyčiau, turint sveiką ekonomiką, augimą, tam tikrą sveiką struktūrą, kurioj ne paskutinį vaidmenį vaidina ir aukštųjų technologijų industrinės įmonės - tokiu atveju bus aktyvus darbo rinkos funkcionavimas, didelės algos. O po to, jau persiskirstymo būdu, daugiau uždirbt galėtų pretenduoti ir sekretorės, ir pagalbiniai darbininkai.
G.Dabašinskas: Vadinasi, tik kainoms augant galima kalbėti apie atlyginimo didėjimą? Kad bazinė pensija lygi 100 eurų Europos Sąjungos šalyje nėra normalu.
G.Rainys: Būtent. Čia yra koreliacija. Jeigu kitose ES šalyse, į kurias lygiuojamės, kainos yra 2 ar 3 kartus didesnės, atlyginimas yra 4 kartus didesnis. Matant šiuos skirtumus ir esant vieningai Europos ekonomikai, migracijai, galų gale, turizmui, tas spaudimas kainas kilstelės. Tačiau vienodins ir atlyginimus, čia jau įsijungs ekonomikos svertai, kurie ilgainiui išlygins situaciją ir neabejotinai kilstelės ir bendrą pragyvenimo lygį. Galima būtų sakyti, kad kylant eurokainoms neišvengiamai didės ir euroatlyginimai. Ir kils pragyvenimo lygis. Tokius procesus jau matome Latvijoje ir Estijoje. Tam ir yra reikalingas euras.
