„Mano tikslas pagrindinis – įtikinti pakeisti nuomonę, nes yra tarybos sprendimas ir tarybos sprendimo įgyvendinimas, mano toks pagrindinis tikslas, bet kiekvienas turi teisę apsispręsti individualiai“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė G. Paluckas.
Jis ketvirtadienį popiet susitiko su Seimo nariu Juliumi Sabatausku, jis vienintelis susilaikė frakcijai balsuojant dėl socialdemokratų ir „valstiečių“ frakcijų bendro darbo.
Klausiamas, kodėl susitiko tik su J. Sabatausku, nors jis nepasirašė susitarimo su „valstiečiais“, G. Paluckas atsakė: „Aš su visais kalbuosi iš eilės, kiek turiu laiko“.
„Visi kol kas mes esame toje pusėje – visi yra partijos nariai, visi yra frakcijos nariai, ir taip bus, kol partijos taryba priims sprendimą, vienokį ar kitokį“, – pridūrė socialdemokratų pirmininkas.
Rugsėjo pabaigoje LSDP taryba priėmė sprendimą pasitraukti iš koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, bet devyni Seimo socialdemokratai prieš partijos tarybos valią balsavo už tai, kad būtų tęsiamas bendradarbiavimas su „valstiečiais“. Penki socialdemokratai pagal partijos liniją balsavo prieš, o J. Sabatauskas susilaikė.
Partijos Etikos ir procedūrų komisija siūlo „maištininkus“ šalinti iš partijos, dėl to spręs šeštadienį šaukiama taryba.
J. Sabatauskas po susitikimo su G.Palucku sakė kalbėjęs apie situaciją partijoje.
„Tikslas buvo išsiaiškinti kiekvieno nuomonę apie partiją. Kiekvienas variantas svarstytinas“, – sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas.
J. Sabatauskas tvirtino, kad pirmininkas neklausė, kuriai Socialdemokratų frakcijos daliai jis priklauso – nors susilaikė, tačiau prieš partijos valią „valstiečius“ pasirinkę partiečiai jį skaičiuoja kaip savo atstovą.
„Tas nebuvo aiškinamasi, ar aš keturioliktas, ar septintas“, – sakė J.Sabatauskas, o paklaustas, kurią pusę rinksis, tvirtino rasiantis sprendimą, „kuris bus optimalus“.
Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas prieš partijos tarybos posėdį ketvirtadienį paskelbė, kad kompromisas partijoje dar įmanomas – skelbti moratoriumą visiems pastariesiems sprendimams.
„Kompromisai yra galimi pagal turinį ir pagal laiką. Laike yra paprasčiausias kompromisas. Kas verčia forsuoti tą tarybos posėdį? Padaryti mėnesį pertrauką, moratoriumą. Čia vienas kompromisas. Kitas kompromisas yra dėl turinio – galima ir tarybos posėdį suspenduot, ir mes galim savo sprendimą suspenduot, bet šiandien yra valstybės reikalai, yra Vyriausybė, yra biudžetas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Kirkilas.
Jis kartu teigė, kad kaip kompromisas gali būti vertinamas ir sprendimas socialdemokratams nedalyvauti Vyriausybėje, nedeleguojant atstovo į ūkio ministro postą vietoj atsistatydinusio Mindaugo Sinkevičiaus.
Artėjant LSDP tarybos posėdžiui, į kitą pusę perėjo LSDP dėl apkaltos proceso narystę sustabdęs Mindaugas Bastys. Jis trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė atšaukiantis savo parašą dėl bendradarbiavimo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
M. Basčiui atšaukus savo parašą, mažėja valdančiųjų gretos. Po frakcijų susitarimo dėl bendradarbiavimo pasirašymo „valstiečiai“ formaliai skaičiuoja, kad daugumai priklauso visa 19 narių Socialdemokratų partijos frakcija, nors po sutartimi yra 11 frakcijos narių parašai, o savąjį atšaukus M. Basčiui – dešimt.
„Valstiečiai“ Seime turi 56 narių frakciją, taip pat partijai priklauso pagal Seimo statutą jokiai frakcijai nepriklausantis Viktoras Pranckietis. Dar koalicijai paramą deklaruoja du „darbiečiai“, ir su koaliciją prieš partijos valią remiančiais socialdemokratais bendras skaičius yra 69. Valdančiajai daugumai užsitikrinti būtinas 71 atstovas Seime.
