Naudingiausias LKL reguliariojo sezono žaidėjas šiaulietis Gediminas Orelikas praėjusią savaitę gyveno metamorfozių ritmu. Tapęs naudingiausiuoju nusivilko „Prienų“ komandos marškinėlius – apsivilks „Lietuvos ryto“. Atšventė 23-ąjį gimtadienį. O per Šeimos dieną jo namuose padaugėjo gyventojų.
„Dieta“
Gediminas Orelikas, LKL reguliariajame sezone demonstravo stabilumą. Per 20 rungtynių jis surinko 349 taškus. Vidutiniškai tai beveik 17,5 taško. Jis per kiekvienas varžybas surinkdavo vidutiniškai 21 naudingumo balą.
Dviejų metrų ūgio ir 105 kilogramų svorio sportininkas „Prienuose“ žaidė sunkiuoju kraštu, tačiau tikroji jo pozicija – lengvasis kraštas. Tokioje pozicijoje žaisti ir tikisi „Lietuvos ryte“.
G. Oreliką sutikome prie pietų stalo kavinėje. Ko užsisakys? Gal picos? „Ne, nepradėkim, labai į kūną eina. Geriau ko nors „lengvesnio“. Man – žemaičių blynų su spirgučiais ir grietine. Dvigubą“.
Kalorijų G. Orelikas tikrai neskaičiuoja, o svoris per vasarą nukrenta. Nesėdi vietoje – daug sportuoja, juda. Tėvai išsikraustė į kaimą, o ten fizinių darbų netrūksta. Štai neseniai trise per pusantros dienos iškasė šulinį. Visus raumenis skaudėjo.
Karjeros laiptai
„Stengiuosi lengvai sportuoti ir per atostogas. Ir nugaros pratimus darau“, – pasakojo sportininkas.
Sportuoti G. Orelikui norėjosi nuo pat vaikystės. Išbandė daugybę šakų, kol kūno kultūros mokytojas nukreipė į „Saulės“ sporto mokyklą. Krepšinis prilipo, o ir duomenys tiko.
Žaidė kone visose krepšinio lygose – nuo ŠKAL iki NKL. Pastarojoje lygoje finale su „Merestos“ krepšininkais nusileido „Prienams“. Finalinė serija baigėsi prieniškių pergale – 4:3. Taip pat žaidė ir studentų lygoje. Nugalėjo, tačiau studijų nebaigė. „Studijuosiu būtinai, tik retas universitetas krepšininkui sudaro geras sąlygas“, – paaiškino naudingiausias LKL žaidėjas.
„Šiaulių“ krepšinio klube G. Orelikas žaidė du kartus. Pirmąkart – būdamas šešiolikos, o antrąkart – devyniolikos. Anot sportininko, treneris Antanas Sireika į aikštę leisdavo ne itin dažnai, o kraujas tiesiog virė.
„Prienuose“ treneris Virginijus Šeškus leido sportininkui atsiskleisti. Dėl trečios vietos LKL mažajame finale prieš „Neptūną“, anot G. Oreliko, nebuvo prasmės stengtis: „Buvome šešiese, o jų – dvylika, pilnas atsarginių suolelis. Keitė nuolat žaidėjus, kad mus nuvargintų. Atbūti aikštelėje 37 minutes – ne juokas“.
Paskutinėse varžybose su „Neptūnu“ G. Oreliko komanda nusileido rezultatu 86:72 ir atidavė bronzos medalius klaipėdiečiams.
G. Orelikas tikisi, kad pavyks savo vertę įrodyti ir „Lietuvos ryte“. O tada ir užsienio pasiūlymai bus vertingesni.
Šeimyniškas gyvenimas
G. Orelikas gyvena kartu su sužadėtine jau keletą metų. Žiedą jau padovanojo, pasipiršo, tačiau tuoktis neskuba.
Išaiškino savo vyrišką iš šeimos perimtą filosofiją: „Jeigu galiu išlaikyti savo merginą, man daug geriau, kai ji kuria jaukius namus, kartais laukia su skania vakariene. Mama buvo tokia ir mes ją labai mylėjome. Tėvas dirbo, o mes jam padėjome. Manau, kad vyras žmoną labiau myli, kai jam jauku ir gera namuose“.
Ar tai reiškia, kad draugė gyvena palikta prie puodų? „Nieko panašaus. Kartu labai daug laiko praleidžiame, linksminamės, kalbamės, vedžiojame šunis“.
Kokios veislės šunys? „Ar matei filmą „Vyrai juodais drabužiais“ – tai va tokie. Mopsai. Draugė iš pradžių norėjo špico, tačiau pasidomėjome ir išsirinkome rimtesnius šunis – mopsus. Dvi kalytes“.
Beje, viena kalytė tiksliai per Šeimos dieną atsivedė šunyčių. Krepšininkas su drauge jau dėjosi daiktus vykti į Šiaulius. Teko skubiai lėkti veterinaro. Todėl G. Orelikas vienu reisu parvežė į Šiaulius daiktus, o vėliau – „šeimyną“.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
