„Tam tikras sutarimas egzistuoja tik dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimo. Kai kuriose šalyse NPD didinamas automatiškai, nes augant vidutiniam darbo užmokesčiui nepelnytai didėja GPM našta“, – naujausiame „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ numeryje teigia ekonomistas.
NPD kėlimas būtų valstybės kompensacija verslui ir gyventojams už tai, kad pakėlus MMA valdžia surinko daugiau mokesčių iš skurdžiausių visuomenės narių.
NPD didinimo idėja sveikintina ir dėl teigiamo jos poveikio vartojimui
„NPD kėlimas turi kur kas didesnės įtakos vidaus paklausai negu MMA didinima. NPD keliamas valstybės, o MMA daugiausia verslo sąskaita, todėl pastarasis „apauga“ patobulinimais, siekiant riboti išlaidas.
Nepasiturinčių žmonių ribinio polinkio vartoti koeficientas yra 0,5–1, todėl dėl didesnio NPD valstybės netenkama 170 mln. Lt suma virstų 85–170 mln. Lt didesniu vartojimu ir papildomomis 17–35 mln. Lt PVM bei 6,5–13 mln. Lt akcizų įplaukomis“, – teigiama apžvalgoje.
Mokesčių reformą smarkiai komplikuoja išankstinės sąlygos
Anot SEB ekonomistų, vienas iš priesakų – mokesčių reforma neturi didinti fiskalinio deficito, o mokesčių naštą lengvinančių sprendimų įtaka turi būti kompensuojama mokesčių įplaukas didinančiomis priemonėmis.
Kadangi absoliučią namų ūkių daugumą sudaro nepasiturintys namų ūkiai, pajamų perskirstymas mokesčių svertais yra problemiškas. Skolos vertybinių popierių ir indėlių palūkanų apmokestinimas yra veikiau simbolinis aktas nei realus biudžeto pajamų papildymo šaltinis.
Visuotinis nekilnojamojo turto ir automobilių mokestis – ne panacėja
Neapmokestinamojo turto dydžio sumažinimas nuo 1 mln. Lt iki 0,5 mln. Lt ar dar mažiau paliestų apčiuopiamą dalį Lietuvos žmonių.
„Apmokestinant tiek prabangius, tiek prastos techninės būklės automobilius, šis mokestis būtų regresinis. Įgyvendinus abu mokesčius, atsirastų nemažai namų ūkių, kurių nauda iš NPD kėlimo būtų menkesnė nei praradimas atsiradus naujiems mokesčiams“, – teigia G. Nausėda.
