„Galima būtų manyti, kad svorio centras persimeta į vidaus paklausą labiau, nes kaip matome teigiamam BVP pokyčiui daugiau įtakos turėjo prekyba, transportas ir saugojimas, apgyvendinimas bei maitinimas. Tai yra daugiau į vidaus rinką orientuoti ūkio sektoriai. (...) Kol kas stabili augimo trajektorija“, – BNS sakė G. Nausėda.
Jis tikisi, kad šalies ekonomikos augimo tempas antrąjį šių metų pusmetį išsilaikys arba šiek tiek sulėtės.
„Aš galvoju, kad panašus augimo tempas, o gal net šiek tiek lėtesnis turėtų išsilaikyti antrąjį šių metų pusmetį ir rezultatas visumoje gali būti neblogas“, – sakė ekonomistas.
Pasak G. Nausėdos, 2019 metais Lietuvos ekonomikai netiesioginės neigiamos įtakos gali turėti prasidedantys prekybos karai.
„Tam tikrų ir gerokai labiau apčiuopiamų rizikos veiksnių reikia laukti 2019 metais, nes kol kas prekybos karai dar tik pačioje savo pradinėje stadijoje, jie tik įsiplieskia. Jeigu jie nesustos, tai aš bijau, kad daugiausiai netiesiogiai per sąsajas su Europos Sąjunga, kuri savo ruožtu patirs didelių problemų prekiaujant su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, gali tie neigiami impulsai ateiti iki Lietuvos pramonės“, – kalbėjo G. Nausėda.
Statistikos departamento duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, Lietuvos BVP augo 3,7 proc., o palyginti su pirmuoju ketvirčių – 0,9 procento.
