Užsitęsus griežtai lietuviško transporto patikrai Rusijos pasienyje, Lietuvos transporto sektorius patirtų didelių nuostolių, kurie gali gana smarkiai paveikti visą šalies ekonomiką, teigia ekonomistai.
„Vežėjai buvo tas sektorius, kuris iš pradžių buvo labiausiai pažeidžiamas dėl Rusijos sankcijų, tačiau matėme, kad pastaruoju metu jie buvo pakankamai prisitaikę prie pasikeitusios situacijos. Nemaža dalimi tai lėmė reeksportas, kurio apimtys per Lietuvą padidėjo ir suteikė vežėjams darbo net ir maršrutais į Rytus. Dabar situacija komplikuojasi ir vežėjams reikės traukti iš kišenės dar kažkokius argumentus, nes tokiomis aplinkybėmis tikėtis, kad greitai atsigautų mūsų vežimas į Rytus, būtų gana sudėtinga. Ko gero, labiausiai vertėtų nuogąstauti dėl transporto sektoriaus situacijos“, - BNS sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Anot jo, ankstesnė pesimistinė SEB banko prognozė, kad dėl Rusijos taikomo embargo vien transporto verslo nuostoliai gali sudaryti iki 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto, gali būti reali, tačiau ekonomistas vis dėlto mano, jog jie nebus didesni nei 0,5 proc.
„Tuomet tai buvo grįsta labai kraštutine ir nepalankia prielaida. Tai atrodė pernelyg pesimistinė prognozė, kadangi vežėjai atrasdavo naujus maršrutus. Tuo tarpu dabartinėmis aplinkybėmis gali atsitikti taip, kad pildysis šiek tiek blogesnis variantas ir ta prognozė jau nebelaikytina tokia kraštutine. Bet kuriuo atveju, manau, kad visgi tas nuostolis turėtų būti mažesnis nei 0,5 proc., nes tam tikros alternatyvos egzistuoja ir su tam tikrais nuostoliais vežėjai yra pajėgūs pasukti vairą Vakarų kryptimi“, - komentavo G.Nausėda.
DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė BNS teigė, kad dėl Rusijos apribojimų Lietuva praras konkurencinį pranašumą prieš kitas regiono valstybes.
„Nerimo kelia tai, kad Lietuva susigadina savo kaip reeksportuotojos įvaizdį ir atitinkamai pralaimi kovą su kitomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis. Tas prekių koridorius buvo mums labai patogus ir šiuo metu, kadangi tai yra priemonės nukreiptos prieš Lietuvą, mūsų patrauklumas prekių tiekėjams yra mažesnis“, - BNS sakė I.Genytė-Pikčienė.
Anot jos, užsitęsus griežtai patikrai Rusijos pasienyje, Lietuvos transporto sektorius ir šalies ekonomika patirs stiprų smūgį.
„Turint omenyje, kad transportas ir visos jį aptarnaujančios veiklos yra reikšminga mūsų ekonomikos dalis, tas tas smūgis yra nemažas. Transportas šiuo metu ir taip išgyvena sudėtingą situaciją, nes nukentėjo nuo Rusijos embargo maisto produktams ir šiuo metu yra persiorientavimo stadijoje“, - kalbėjo DNB analitikė.
Jos teigimu, Rusijai skirta transporto paslaugų dalis pernai sudarė 28 proc. visų Lietuvos eksportuotų transporto paslaugų.
Premjeras Algirdas Butkevičius antradienį interviu pareiškė, kad dėl naujų Rusijos trukdžių šalies ekonomikoje gali įvykti didžiulių pokyčių. Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Sigitas Besagirskas taip pat mano, kad vežėjų verslo trikdžiai gali neigiamai atsiliepti šalies ūkiui.
Gali tekti perrašyti biudžetą
Sugriežtinta Lietuvos vežėjų patikra Rusijos pasienyje gali neigiamai atsiliepti šalies ekonomikai, mano Lietuvos pramonininkų atstovas. Pasak Sigito Besagirsko, dėl to gali tekti labiau pesimistiškai suplanuoti kitų metų šalies biudžetą.
„Tiek iš pervežimo, tiek iš reeksporto užsidirbam labai nemažai pinigų, iš kitos pusės, tame dirba daug Lietuvos gyventojų, kurie užsiima vakarietiškos produkcijos pardavimu Rusijos rinkoje, tad aš manau, kad tai gali įtakoti mūsų ekonomiką labai neigiamai. Dar reikia įvertinti, kad biudžetą mes pasidarėme, kuris buvo subalansuotas šiek tiek į optimizmo pusę, dabar matom, kad labiau vyrauja pesimistinės nuotaikos, bet įvertinti skaičiais tikrai negalėčiau“, - LRT radijui antradienį sakė konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius S.Besagirskas.
Pasak jo, transporto sektorius yra antras po pramonės, sukuriantis beveik 10 proc. šalies BVP.
Pramonininkų atstovas teigė, kad Lietuvos vežėjams atsilieps ir galimas Baltarusijos sprendimas neleisti embargo prekių vežti per jos teritoriją į Kazachstaną.
„Nemažai Lietuvos vežėjų veža per Baltarusiją arba į tą pačią Baltarusijos rinką, kur pirkėjas yra baltarusis, o jeigu baltarusis tą pačią produkciją parduoda į Rusijos rinką, tai vis vien susiję su mūsų vežėjais, ir tai palies“, - sakė LPK atstovas.
Tačiau, jo nuomone, Rusijos teiginiai, kad griežtesne patikra šalis siekia apsisaugoti nuo nelegaliai įvežamų embargo prekių yra tik oficiali retorika.
„Manau, kad tai yra tiesiog oficiali retorika, jei mes pasižiūrėtumėm, ką praleidžia, ko nepraleidžia. Šiandien pasikalbėjau su keliais vilkikų vairuotojais, kurie yra mano giminaičiai, ir jie sako, kad į latvį jie žiūri daug palankiau nei į lietuvį. Tai yra pramoninės prekės, tai nėra prekės, kurioms taikomas embargas, tad manau, kad tai tik oficiali retorika, kuri yra labai toli nuo tiesos“, - teigė S.Besagirskas.
Pramonininko nuomone, Lietuvai bus sudėtinga susitarti su Rusija, tačiau su ja reikėtų kalbėtis.
„Manau, kad mūsų politikams reikėtų važiuoti į Maskvą ir kalbėtis, tik klausimas, kiek mes galime kalbėti ir kiek galime nuolaidžiauti. (...) Politiškai labai sunku kalbėtis, kai Rusija greičiausiai prašys kažkokių nuolaidų, bent jau viešosios retorikos nuolaidų“, - sakė S.Besagirskas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
