„Mano atsakymai yra saistomi konstitucinės doktrinos, kurios mes visi šventai laikomės, ir būdas atkurti R. Pakso teises, Teisėjų tarybos bendra nuomone, negali būti kitoks, kaip pasakyta Konstitucinio Teismo sprendime, tai yra tik Konstitucijos keitimas. Tai yra kelias, kuris R. Paksui suteiktų galimybių ir atkurtų pažeistas teises“, – trečiadienį per Seimo komisijos dėl R. Pakso teisių posėdį sakė G. Kryževičius.
Seimo komisija trečiadienį posėdyje taip pat R. Pakso klausimu pakvietė pasisakyti parlamento frakcijų seniūnus. Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys pranešė negalėsiantis dalyvauti dėl Darbo partijos bylos. Taip pat atvykti negalintis pranešė ir buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Romualdas Kęstutis Urbaitis.
Praėjusiame posėdyje komisija išklausė teisingumo ministrą socialdemokratą Juozą Bernatonį, Advokatų tarybos pirmininką Igną Vėgėlę. Posėdyje kalbėję teisės srities atstovai pabrėžė, kad kitos išeities įgyvendinti Strasbūro teismo sprendimą dėl R. Pakso nėra, belieka tik keisti Konstituciją.
Seimas buvo pradėjęs svarstyti Konstitucijos pataisą dėl galimybės kandidatuoti po apkaltos, tačiau galutinis balsavimas dėl jos neįvyko. Pakeisti Konstituciją šiuo klausimu dabartiniame Seime trūksta balsų. Seimo sudarytai laikinajai komisijai pavesta išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių iki šiol neįgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 metų sausio 6 dieną priimtas sprendimas dėl R. Pakso kandidatavimo galimybių, taip pat nurodyta nustatyti, kaip per 180 dienų Lietuva turi įvykdyti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto konstatavimą dėl R. Pakso politinių teisių atkūrimo.
Į komisiją savo atstovus yra delegavę valdantieji ir „Drąsos kelio“ partijos bei Mišrios Seimo narių grupės nariai. Opoziciniai konservatoriai ir liberalai atstovų į ją nesiuntė. Opozicijos atstovai komisijai keliamus tikslus vadina absurdiškais, argumentuodami tuo, kad jau išaiškinta, jog R. Paksui galimybė kandidatuoti būtų sudaryta tik per Konstitucijos pataisą.
R. Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo atleistas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot Teismo, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas neseniai paskelbė, jog drausdama kandidatuoti iki gyvos galvos Lietuva pažeidė R. Pakso politines teises. Politiko skundą išnagrinėjęs komitetas paragino Lietuvą panaikinti draudimą visam gyvenimui kandidatuoti į prezidentus, eiti premjero ir ministro pareigas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas prieš trejetą metų yra konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas. R. Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
