Šiandien parlamento nariams premjeras Gediminas Kirkilas pristatė savo Vyriausybės metinę ataskaitą.
Nepaisant to, jog kalbėdamas „Žinių radijuje“ premjeras teigė, kad joje nebus panegirikų, o tik statistika ir faktai, G. Kirkilas kalbą pradėjo įvardydamas nesibaigiančius Vyriausybės nuopelnus.
Videoreportažas iš Seimo pridedamas straipsnio pabaigoje.
G. Kirkilo teigimu, šios Vyriausybės savitumas – ji atstovavo mažumai, lėmė tai, kad kiekvieną darbą reikėjo pradėti nuolatos galvojant, ar sprendimai bus priimti Seime. Pasak jo, jie buvo pirmieji, kuriems teko dirbti tokiomis sąlygomis.
Vertindamas, kad „ataskaita teikiama, verdant politinėms aistroms”, premjeras kalbą pradėjo nuo visuomenei jautriausios – socialinės apsaugos srities. Jo teigimu, Vyriausybei pavyko savo programą įgyvendinti – numatomas visų darbų pabaigos terminas yra metų pabaiga.
Jis džiaugėsi pakankamai ryškiais pokyčiais socialinėje srityje – mažėjančiu nedarbu, mažesniu už ES lygį, didėjančiu jaunimo užimtumu, minimalaus darbo užmokesčio augimu.
Jo teigimu, tinkamos socialinės politikos pasekmė – didėjantis gimstamumas.
G. Kirkilas kalbėjo ir apie permainas sveikatos apsaugos sektoriuje – jis apgailestavo dėl gydytojų emigracijos, tačiau džiaugėsi sumažėjusiu kūdikių mirtingumu, kuris yra vienas svarbiausių sveikatos apsaugos rodiklių. Pasak premjero, gerinamas sveikatos apsaugos teikiamų paslaugų prieinamumas.
Tačiau G. Kirkilas priekaištavo Sveikatos apsaugos ministerijai, kuri „padarė per mažai, kad sveikatos apsaugos įstaigos vykdytų savo tiesioginę misiją – sveikatos apsaugą, kad žmonės į jas kreiptųsi ne tik sirgdami, bet ir siekdami būti sveiki“.
Premjeras džiaugėsi ženkliu BVP augimu. Pagal šį rodiklį pasivijome Vengriją savo BVP augimu, įmonių pelningumas išaugo virš 50 proc. Be to, 4,5 proc. padidėjo ir darbuotojų našumas. Tačiau premjeras pripažino, kad jis augo lėčiau nei atlyginimai, todėl vienintelė reali priemonė stabdyti infliaciją – didinti atlyginimus.
Tačiau G. Kirkilas pripažino, jog jau pernai didelį nerimą kėlė 5,5 proc. metinė infliacija. Tačiau dėl infliacijos jis kaltino pasaulines tendencijas.
A. Kubiliaus paklaustas, kodėl Lietuvos infliacija yra dvigubai didesnė nei Lenkijoje, kuri panaši į Lietuvą savo ekonomika, G. Kirkilas teigė nežinantis visos Lenkijos specifikos. Jis patikino, kad Vyriausybė padarė viską, ką galėjo, tačiau pripažino, kad to galbūt neužteko.
Vertindamas pokyčius energetikos sektoriuje, premjeras džiaugėsi parengta Lietuvos ir Lenkijos energetikos sistemų sujungimo studija. Pasak jo, tikimasi, kad šio mėnesio pabaigoje pradės veikti reali įmonė. Taip pat baigta galimybių studija dėl elektros jungčių su Švedija.
Tačiau kalbėdamas apie dujas, G. Kirkilas pareiškė, jog šie metai – paskutiniai santykinai mažesnių kainų metai. Net ir šiemet jos jau padidėjo 30 proc. Premjeras kalbėjo apie suskystintų dujų naftos terminalo statybą.
Tačiau, pasak jo, energetinių problemų sprendimo būdas tėra vienas – bendros ES energetikos politikos stiprinimas ir įgyvendinimas. G. Kirkilo teigimu, būtent Lietuvos atstovų pastangomis Lisabonos sutartyje įtvirtintas solidarumo energetinių krizių atvejais principas.
Premjeras pripažino, kad Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimas nedavė lauktų rezultatų. Pasak jo, jau parengta ir netrukus bus pristatyta Seimui nauja programa, kurios esminė naujovė – įgyvendinimo priemonių veiksmingumo įvertinimas.
Jis džiaugėsi pažanga užsienio politikos srityje – būsimu pirmininkavimu ESBO, pasiektu ES pozicijos Rusijos atžvilgiu peržiūrėjimu, įsiliejimu į Šengeno erdvę.
Baigdamas kalbą, G. Kirkilas pripažino, kad „Vyriausybė tebelieka skolinga mokytojams, gydytojams, kultūros darbuotojams“.
Parlamentarų neįtikino
Tačiau opozicijos atstovams kalba nepasirodė įtikinama – konservatorė I. Degutienė teigė, kad iš šiose ataskaitos ji supratusi, kad premjeras neturi supratimo, kaip iš tiesų gyvena didžioji Lietuvos dalis.
Daugelis parlamentarų kaltino premjerą pagyromis ir esminės problemos, infliacijos, ignoravimu.
Į kaltinimus pagyromis G. Kirkilas atsakė „kai yra girtis – tai ir giriesi. Mes pažadus savus įvykdėm, o valdančioji koalicija rinkimus laimės, ir mes toliau vykdysime savo programą“. Be to, jis nuolat akcentavo sunkų darbą mažumos vyriausybėje, nuolat trukdantį priimti ryžtingesnius sprendimus.
Konservatorė V. Abramikienė vyriausybės ataskaitą pavadino „laidotuvių kalba“. „Trūko tik vainiko. A. Brazauskas bent kažką įrodinėdavo, o čia - nykaus teksto nykus skaitymas“, - sakė parlamentarė.
V. Mazuronis buvo dar lakoniškesnis. Pasak jo: „Nėra net ką komentuoti“.
Tuo tarpu Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius kritikavo ataskaitą, kaip itin biurokratišką ir nebrėžiančią jokių gairių svarbiausiose srityse. „Atrodo, ši vyriausybė net neturi supratimo kaip reiktų mažinti valdymo išlaidas artėjančios pasaulio ekonominės krizės akivaizdoje", - sakė A. Matulevičius.
Premjerui skaitant ataskaitą salėje nebuvo daugumos socialdemokratų frakcijos narių, o vienas jų sukėlė Seime tikrą sumaištį, kuomet girtas atėjo į salės balkoną ir pasiūlė paimti iš jo interviu.
Antradienį Seime tradicinį metinį pranešimą perskaitė prezidentas Valdas Adamkus.
