Lenkijos reikalavimai dėl naujos AE Lietuvoje galios paskirstymo galėtų būti patenkinti, jeigu jėgainės poveikio aplinkai studijos išvados leis statyti galingesnę elektrinę, pareiškė premjeras Gediminas Kirkilas. Jis sakė neprarandantis vilties, kad susitarimai su Lenkija bus pasirašyti.
Komentuodamas žlugusius planus pasirašyti susitarimus dėl elektrinės ir elektros tilto į Lenkiją statybos, premjeras G. Kirkilas sakė, kad Lenkijos reikalavimai dėl savosios elektrinės galios dalies galėtų būti patenkinti, pranešė „Žinių radijas“.
„Mes planuojame, kad tai galėtų būti 3200 megavatų. Tokiu atveju problemų iš esmės nekiltų, nes Lietuvai reikia apie 1000 megavatų, Estijai ir Latvijai – po 400 – 500, kaip jie yra pareiškę, na ir lenkai kalba apie 1000 – 1200 megavatų. Jeigu galingumas leis turėti 3200, mes praktiškai visų šalių problemas suderinsim“, - sakė G. Kirkilas.
Pasak jo, vis dėlto šiuo metu tokio įsipareigojimo Lietuva priimti negali.
„Jeigu mes staiga, pavyzdžiui, sutiktume su lenkais, ir pasirašytume dėl tokio galingumo, o aplinkos įvertinimas atskleis, kad galima tik 2000 megavatų statyti, tada išeitų taip, kad Lenkija turės daugiau kaip pusę, nei visos kitos šalys partnerės“, - sakė premjeras.
Lenkijos ūkio ministras P. Wozniakas praėjusią savaitę Vilniuje pareiškė, kad Lenkija nori gauti 1200 MW naujos elektrinės galios ir perspėjo, kad nepasiekus susitarimo visi kiti bendri Lenkijos ir Lietuvos energetikos projektai, įskaitant ir elektros tinklo statybą, gali vėluoti.
Dėl šio Lenkijos reikalavimo vakar Vilniuje nebuvo pasirašyti planuoti susitarimai dėl naujos AE statybos ir bendrovės, turinčios įgyvendinti Lietuvos ir Lenkijos elektros tilto projektą, steigimo.
Nors ir pripažindamas, kad "blogio šešėlis" santykiuose su Lenkija atsirado, premjeras nepraranda vilties, kad išvakarėse atidėti susitarimai dėl elektros tilto ir atominės elektrinės bus pasirašyti.
"Mes turime vilčių. Tačiau, aišku, tenka pripažinti, kad tam tikras blogio šešėlis mūsų santykiuose šiuo atveju įvyko", - ketvirtadienį žurnalistams sakė G.Kirkilas.
Jis priminė Lenkijos prezidento pažadą Lietuvos prezidentui, kad sutartis dėl elektros tilto bus pasirašyta po spalio 29 dienos.
Paklaustas, ar Lietuva, po Lenkijos sprendimo atidėti trečiadienį anksčiau numatytą sutarties dėl elektros tilto tiesimo pasirašymą, gali šią šalį laikyti strategine partnere, G.Kirkilas teigė, kad ir "su strateginiais partneriais būna sunkumų".
"Tikiuosi, kad tai tik derybinės pozicijos, kurias lenkai nori sustiprinti", - vylėsi Lietuvos premjeras. Jis akcentavo, jog "politikoje su nuoskaudomis toli nenueisi", bet pripažino, kad dabartinė situacija apsunkina Baltijos šalių ir Lenkijos pokalbius.
Pasak G.Kirkilo, apie galimą santykių krizę kalbėti anksti. "Lenkijoje vyksta rinkimai ir manau, kad tai susiję su rinkimais", - sakė premjeras.
Oficialiai teigiant, kad Lietuva ir Lenkija trečiadienį nepasirašė numatyto susitarimo dėl bendros įmonės steigimo elektros tilto projektui įgyvendinti, nes nespėta parengti dokumentų.
Tačiau neoficialiai kai kurie Lietuvos diplomatai ir politikai lenkų sprendimą nepasirašyti sutarties vadina "milžiniška klaida" ir prakalbo apie galimą dvišalių santykių krizę.
Tarp projektų, Lenkijos siejamų su naujos AE galios dalybomis - Lietuvai ypač svarbus elektros tiltas į Lenkiją, kuris savo ruožtu yra būtinas tam, kad Lietuva būtų priimta į bendrą Europos energetikos sistemą UCTE.
