Lietuvai siekiant įtikinti Europos Komisiją, kad uždarius Ignalinos atominę elektrinę 2010 metais šalis ir visas regionas gali tapti labai priklausomas nuo Rusijos energetikos šaltinių bei susidurti su rimtomis energetikos problemomis, Europos Vadovų tarybos susitikime Briuselyje oficialiai apie tai nekalbama ir neužsimenama.
Tačiau premjeras Gediminas Kirkilas teigė randąs palaikymą ir supratimą asmeniniuose pokalbiuose su politikais, kitų ES šalių premjerais, pranešė Lietuvos radijas.
Tiek prezidentas Valdas Adamkus, tiek G.Kirkilas, kalbėdami su žurnalistais, labiau akcentuoja, kad supratimas randamas ne dėl Ignalinos AE antrojo bloko darbo pratęsimo, jos uždarymo ar neuždarymo.
„Jie sako tos temos patys net nekėlę, o randa sutarimą dėl bendrų problemų, dėl energijos tiekimo saugumo, klimato kaitos ir tos situacijos, kuri susijusi su energetikos padėtimi visoje Europoje", - teigė Lietuvos radijo korespodentas Linas Balsys.
Anot jo, G.Kirkilas sakė, jog galbūt atsiras geresnių vilčių ir kas nors pasikeis po rinkimų į Europos Parlamentą ir 2009 metais pasikeitus Europos Komisijai.
V.Adamkus trečiadienį žurnalistams ne vieną kartą pabrėžė, kad jo vadovaujama delegacija atvyko ne siekti derybų dėl Ignalinos jėgainės veiklos pratęsimo, o tik išsakyti būsimą situaciją, pakitusias aplinkybes, kurios formuojasi po 2009 metų iki naujos branduolinės jėgainės veiklos pradžios - esą tuo metu, kai Lietuvai reikės energiją gauti arba gamintis iš kitų šaltinių, ją gali ištikti savotiška krizė.
Europarlamentarė Laima Andrikienė piktinosi tokia šalies vadovų pozicija.
„Lietuvoje žmonėms pasakoma, kad šį klausimą mes kelsime pačiu aukščiausiu lygiu, tačiau kai nuvažiuojama į Briuselį, to neišdrįstama pasakyti, apsiribojama pokalbiais neformaliuose susitikimuose ir netgi kalbant su artimiausiais kaimynais - Baltijos ir Skandinavijos šalių vadovais - to klausimo nedrįstama kelti. Lietuvos vadovai apgaudinėja savo valstybės piliečius, tai yra tiesiog dvigubas žaidimas", - Lietuvos radijui sakė L.Andrikienė.
ES šalių ir Europos Komisijos atstovai skeptiškai atsiliepia apie galimybę pratęsti IAE veiklą, kurią Lietuva įsipareigojo uždaryti 2009-ųjų pabaigoje.
Lietuva iki šių metų liepos mėnesio turi apsispręsti, ar ji perka naujo branduolinio kuro - jei kuras bus perkamas, vadinasi, elektrinės neplanuojama uždaryti.
Lietuva, nuogąstaudama dėl galimo būsimo elektros energijos stygiaus, jos gamybos kaštų pabrangimo bei priklausomybės nuo Rusijos gamtinių dujų tiekimo, norėtų pratęsti IAE veiklą iki pasistatys naują branduolinę jėgainę ir elektros jungtis su Lenkija ir Švedija. Naujos jėgainės statyba, kurioje taip pat dalyvautų kaimynės Lenkija, Latvija ir Estija, kaip manoma, užtruktų maždaug dešimtmetį.
Lietuvos Vyriausybė yra subūrusi komisiją, kuriai, atsižvelgiant į numatomą IAE eksploatavimo nutraukimą, pavesta įvertinti visas saugaus energijos teikimo po 2009 metų aplinkybes, jos vadovu paskirtas ekspremjeras Aleksandras Abišala.
Šalyje mėginama realizuoti iniciatyvą surengti referendumą dėl IAE veiklos pratęsimo, kurio rezultatas, tikimasi, taptų Vilniaus argumentu derantis su Briuseliu.
