Žurnalas „Investuok“ kalbina investuotoją, kuris nuo 2003 metų laikydamasis ilgalaikės investavimo strategijos pats valdo solidų savo investicinį portfelį, ypač daug domisi investavimu, naujienomis ir strategijomis, bendrauja su investicijų valdytojais ir asmeniniais bankininkais.
Tačiau nežiūrint to, jog informaciją analizuoja ir konsultuojasi ypač atsakingai, jis tikina, kad pinigų valdymo neketina patikėti privatiems bankininkams. Anot investuotojo, investicinius sprendimus turi priimti pats.
„Investavus dešimčiai ar daugiau metų nėra ko tikėtis praturtėti iš investicijos po pirmųjų metų. Pirmaisiais metais įmonė ar investicija, kurią pasirinkote, gali rodyti net neigiamus rezultatus“, – savo patirtimi žurnalui „Investuok“ dalinasi ilgalaikiu investuotoju save vadinantis investuotojų klubo steigėjas Giedrius Barasnevičius.
Investavimo pradžia
„Investuok“: Kodėl pradėjote investuoti?
Investuoti pradėjau, kai atsirado kiek laisvų pinigų: iš savo verslo su kolegomis pradėjome išsiiminėti dividendus. Ieškojau, kur „įdarbinti“ atsilaisvinusius pinigus. Prieš priimdamas pirmuosius sprendimus investavimu aktyviai domėjausi. 2003 metais, kai suformavau pirmąjį savo portfelį, žiniasklaidoje jau buvo pakankamai informacijos, turėjau ir asmeninę bankininkę, su kuria daug konsultavausi investavimo klausimais.
„Investuok“: Kodėl nusprendėte tapti ilgalaikiu investuotoju?
Spekuliantai mėgsta pajuokauti, jog ilgalaikis investavimas yra nenusisekęs trumpalaikis. Aš su tuo nesutinku, nes ilgo periodo investicijoms atsiveria visai kitos galimybės. Pasirinkti produktai galbūt neduos geros grąžos po metų ar dvejų, bet po dešimties ar daugiau pasirinkta investavimo strategija gali duoti didelę grąžą ir būti gerokai mažiau rizikinga nei spekuliacijos.
„Investuok“: Kam tinka ilgalaikis investavimas?
Galvojant, kiek galima uždirbti investuojant ilgam, reikia įvertinti, kokia suma investuojama. Ilgu periodu vis vien uždirbsi maždaug tiek, kiek rinkos vidurkis. (Statistiškai tai yra apie 12 proc. akcijų turto klasėje.) Tad jei turi tik 10 000 litų, o po 10 metų nori turėti gerokai daugiau, pavyzdžiui, milijoną, ilgalaikis investavimas čia negali padėti, teks užsiimt rizikingomis spekuliacijomis ir, mano manymu, greičiausiai tikslas liks nepasiektas.
Galiausiai manau, jog ilgalaikis investavimas priklauso ne nuo investuojamos sumos, o nuo žmogaus charakterio. Azartiški žmonės, kurie dažnai vaikšto į kazino ar yra aistringi pokerio lošėjai, negalėtų būti ilgalaikiai investuotojai. Net neįsivaizduoju tokio žmogaus kaip ilgalaikio investuotojo, nes tai susiję su emocijomis ir gebėjimu išlaukti, neparduoti investicijų, kai akcijos krenta.
Vienas iš svarbiausių dalykų investuojant ilgam – turėti tikslą. Jei investuotojo tikslas yra sukaupti lėšų krepšelį pensijai, tai periodiškai investuojant net ir mažomis sumomis ir nuosekliai pildant turimą investicinį portfelį tai visiškai įmanoma pasiekti.
Patirtis su fondais
„Investuok“: Kuo fondai geriau nei akcijos?
Nuo pat pradžių, vos tik pradėjau investuoti, didžiąją dalį mano investicijų sudaro investicijos per investicinius fondus. Nesakau, kad jie yra visiems tinkamas ir pats geriausias produktas, bet manau, jog investicijoms, bent jau ilgalaikėms, jie tinka labiau nei akcijos. Investuojami pinigai paskirstomi tarp daugelio įmonių akcijų, o tai automatiškai mažina riziką. Fondo valdytojas prižiūri visą situaciją, jis atsakingas laiku pirkti ir laiku parduoti akcijas, sekti įmones, teikti ataskaitas, pastoviai bendrauti su įmonių vadovais, todėl nereikia pačiam skirti daug laiko.
Svarbiausiais minusas – mokesčiai
Svarbiausias fondų minusas – dideli mokesčiai, nes fonduose įmones seka kartais ir didesnės nei dešimties žmonių komandos. Tas, žinoma, kainuoja. Vertindamas mokesčių įtaką galutiniam rezultatui, pastaruoju metu aš performuoju savo portfelį atsisakydamas aktyviai valdomų fondų (tokie yra praktiškai visi Lietuvoje viešai platinami fondai) ir perku biržose prekiaujamus ETF bei dalį lėšų nukreipiu į atskiras akcijas. Rinkdamasis ETF gauni tokį pat investicijų išskaidymą, kaip ir valdomo fondo atveju, o ETF valdymas kainuoja kelis kartus pigiau.
„Investuok“: Kaip renkatės konkrečius fondus?
Grįžtant prie „Trigon capital“ pavyzdžio, iš pradžių labai daug bendravau elektroniniu paštu su fondo valdytoju, klausinėjau jo visko, kas man buvo įdomu, skaičiau jo ataskaitas. Kas man labai patiko – tai skaidri veikla, labai daug rodiklių, labai daug ataskaitų, surašyti visi fonde dirbantys žmonės, jų patirtis, nuotraukos. Lietuvoje neteko susidurti, kad visa veikla būtų taip skaidriai parodoma, o estai tokį darbo stilių perėmė iš skandinavų ir tai labai gerai.
Kitas etapas – važiavau į Taliną ir susitikau su fondo valdytojais. Lengviau dirbti, kai pažįsti žmones, juk jie yra tavo partneriai – tarpininkai tarp akcijų ir tavęs.
Asmeninė bankininkystė
Asmeninių bankininkų paslaugomis naudojuosi jau labai seniai. Bet nauda iš jos priklauso ne nuo banko, o nuo konkretaus žmogaus, kuris dirba su jumis ir jus aptarnauja. Viskas priklauso nuo žmogaus savybių, kokius santykius palaiko su savo kolegomis, ar su banko makleriais gali susiderėti tau naudingesnį sandorį, ar gali susitarti palankesniu kursu parduodant valiutą ir pan.
Man asmeninė bankininkystė labai daug davė investicijų valdymo pradžioje. Gaudavau naudingos informacijos, patarimų, pasiūlydavo geresnes investavimo sąlygas banke.
Kadangi valdau gana didelį investicinį portfelį, ne kartą esu kalbintas rinktis privačios bankininkystės paslaugą, bet man nepatinka sąlygos, kurias bankai paprastai siūlo. Turėčiau perleisti savo investicinio portfelio valdymą, man tai nepriimtina, todėl šio pasiūlymo atsisakiau.
Ilgalaikio investavimo sėkmės formulė
„Investuok“: Kokia investavimo strategija vadovaujatės?
Ilgalaikis investavimas, manau, gali būti suprantamas taip: pinigų iš investicinio portfelio neimsi mažiausiai 10 metų. Renkantis pozicijas tokiam ilgam periodui reikia išsirinkti tokias įmones, kurios ir po 10 metų duos pelno. Dažnai tai gali reikšti, kad šiuo metu jos nėra labai pelningos ir kelerius metus gerų rezultatų nerodys.
Čia galiu paminėti „Sėkmingo investuotojo knygą“. Joje patiekiama paprasta, bet, manau, geniali formulė, kuri man labai patinka, kai investicijoms renkuosi atskiras įmones. Pagal tam tikrus rodiklius išrūšiavus įmones ir vertinant istorinius rezultatus galima tikėtis, jog ilguoju periodu jos duos gerokai didesnę grąžą negu bendras biržos indeksas. Ši strategija testuojama jau 22 metus, pateikiami aiškūs duomenys, kaip sekėsi anksčiau. Aš pats kol kas dar tik tikrinu šią strategiją, bet dabartiniu metu šiems tyrimams teikiu prioritetą.
Šios strategijos formulė labai paprasta. Ponas Greenblattas sureitinguoja 3500 didžiausių įmonių, kurių akcijos platinamos JAV biržose, remdamasis tik dviem rodikliais – kapitalo grąža ir pajamingumu. Tada kompanijos su geriausiu abiejų rodiklių deriniu įtraukiamos į portfelį. Knygos autoriaus valdomą tokia strategija besivadovaujantį investicinį fondą sudaro 24 įmonių akcijos, kurios yra reitingo viršūnėje. Kartą per ketvirtį šešių žemiausiai reitinguojamų įmonių akcijos yra parduodamos, o jas pakeičia šešios naujos aukščiausiai reitinguojamų įmonių akcijos iš 3500 akcijų. Viso šio proceso rezultatai yra viešai skelbiami interneto svetainėje www.formulainvesting.com.
Ateityje daug dėmesio skirsiu toms įmonėms ir sritims, kuriose turiu patirties, kurių veikla man bus įdomi.
Rimgaudas Leonavičius
