Penkerius metus su vėžiu kovojęs, deja, jo neįveikęs kompozitorius ir pianistas Gintautas Abarius ketvirtadienį Vilniuje buvo palydėtas į paskutinę kelionę. Kotrynos bažnyčioje nuo ryto vykusiose laidotuvėse vienam iškiliausių Lietuvos muzikantų skambėjo ne tik taurūs žodžiai, bet ir jo paties sukurtos dainos. Urna su kompozitoriaus pelenais palaidota Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Šviesūs prisiminimai
Muzikantas G. Abarius šventai tikėjo, kad ligą įveiks. Deja, rugpjūčio 11 d., einant 52 gyvenimo metams, kompozitoriaus gyvybė užgeso. Nors paskutinius dešimt metų pianistas praleido Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), jis niekada nenustojo kurti Lietuvai, o Lietuva niekada nenustojo giedoti jo sukurtų giesmių. Tai bylojo ir Kotrynos bažnyčioje susirinkę tiek žinomi, tiek paprasti žmonės, atėję atsisveikinti su gerbiamu muzikantu.
Atsisveikinimo žodžius vienas po kito sakė kompozitoriaus artimieji ir draugai. Vieni jį prisiminė kaip draugą, tikėjusį, kad meilė gyvenimui gali padaryti daug daugiau, negu daugelis įsivaizduoja, kiti – kaip itin dėmesingą mokinį, treti - kaip vieną iškiliausių lietuviškos sakralinės muzikos autorių.
Jo tėvo Liongino Abariaus mintis perskaitė muzikanto bendraklasė. „5-erius metus kovojai su mirtimi, negailestinga lemtis tave plakė rimbais. Kovą pralaimėjai, bet tavo muzika nugalėjo mirtį. Kančiomis grįsti keliai jau baigėsi. Mane sielvartas lydės iki pat mirties, o tavo muzika kartų kartoms skambės. Veržeisi grįžti į Lietuvą, kūrei savo gimtinei dainas, bet negailestingas laikas suskaičiavo tavo būties dienas. Grįžai į Lietuvą jau tik mažame karstelyje. Iki pasimatymo, sūnau“, – tokiais žodžiais tėvas išlydėjo savo sūnų į amžinąjį pasaulį.
Aštraus proto ir sąmojo žmogus
Į kompozitoriaus laidotuves atėję žinomi Lietuvos muzikantai negailėjo gerų žodžių. Anot dainininko Ovidijaus Vyšniausko, G.Abarius jo mintyse visada išliks kaip šviesus, neeilinis ir tikintis žmogus. „Kad ir kaip gerai jam buvo čia, žemėje, tikiu, kad dabar jam dar geriau. Tegu jis būna palaimintas ten, viršuje. Jis paliko savo muziką čia. Ir ačiū jam už tai. Lietuva neteko didelio lietuvio“, – sakė O.Vyšniauskas.
Dėl didelės netekties apgailestavo ir atlikėja Elena Puidokaitė-Atlanta. „Gintautas buvo labai artimas mūsų šeimos draugas. Dažnai lankydavosi mūsų namuose, darydavome tokias linksmas, kūrybines šventes. Labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę jį pažinti“, – prisiminimais dalijosi dainininkė.
Muzikanto Egidijaus Sipavičiaus prisiminimuose kompozitorius G.Abarius visada išliks kaip linksmas, itin aštraus proto ir sąmojo žmogus. „Tai buvo žmogus - idėjų vulkanas. Jis šnekėdavo, ir jam vis atsirasdavo naujų idėjų. Kartais pažerdavo tiek informacijos, kad būdavo net sunku klausyti. Gintautas buvo didelės širdies ir labai geras žmogus“, – sakė E.Sipavičius. Anapus išėjusiam kompozitoriui gerų žodžių jis negailėjo ne tik kaip draugui, bet ir kaip muzikantui, įnešusiam didžiulį indėlį į Lietuvos muzikos pasaulį. „Su jo pagalba pramoginė lietuviška muzika labai žengtelėjo į priekį. Ir dabar muzikantai, klausydamiesi jo dainų, stebisi harmonija ir idėjomis. Jo sugebėjimas itin sudėtingus dalykus pateikti labai žmogiškai buvo jo didysis talentas. Juk genialumo paslaptis – paprastumas“, – sakė muzikantas.
Į Kotrynos bažnyčią išlydėti kompozitoriaus atėjęs pianistas Petras Geniušas apgailestavo, kad Lietuva neteko tokio talentingo žmogaus. „Gintautas buvo pirmas žmogus, kurį išgirdau gyvai grojantį džiazą. Tai įvyko gal 5-6 klasėje. Jis buvo toks neklaužada, grojo ne tai, ką reikėjo, buvo labai nepaklusnus. Visada man simbolizavo maištą ir džiazo laisvę. Jis buvo labai šmaikštus. Iki šiol yra mano muzikos „dievukas“. Tarp mūsų visada su juo buvo toks vidinis dialogas. Ir tas dialogas tęsiasi, aš Gintautą palieku sau. Man jis niekur nedingo“, – sakė P. Geniušas.
Didūs nuopelnai
G. Abarius gimė 1959 m. kovo 28 d. Vilniuje. 1983 m. jis baigė Lietuvos konservatoriją. Paskui dirbo Vilniaus B.Dvariono muzikos mokyklos koncertmeisteriu. Kūrė muziką chorui, solistams ir orkestrui. Jo repertuare buvo įvairiausių kūrinių - nuo džiazo iki pramoginės, kamerinės instrumentinės, teatro, televizijos spektaklių, kino muzikos, giesmių ir dainų vaikams.
1987 m. estrados artistų konkurse Maskvoje jo vadovaujamas džiazo kvartetas laimėjo didįjį prizą. Nuo 1993 m. G.Abarius pianinu grojo džiazo trio. Jis koncertavo Europoje, Šiaurės Amerikoje, Afrikoje, dalyvavo džiazo festivaliuose.
Didis muzikantas vadovavo Rolio miesto Tarptautinės aukštesniojo pašaukimo bažnyčios chorui ir instrumentiniam ansambliui. Įkūrė grupę “Baltic Aveniu", kurioje grojo su dviem baltaodžiais amerikiečiais. Paskutinėmis gyvenimo dienomis ruošėsi savo antrojo originalių pjesių albumo įrašams.
Agnė VAITASIŪTĖ
