Futuristas profesorius Davidas Passigas įsitikinęs, kad greitai įvyks kai kas didelio, kas visiškai pakeis mūsų gyvenimą.
Lietuvoje viešėdamas D. Passigas savaitraščiui „Ekonomika.lt“ tikino, kad didžiausias ateities iššūkis – mažėjantis jaunų žmonių skaičius visuomenėje.
Kuo skirsis šis amžius nuo praėjusiojo?
Šis amžius nuo praėjusiojo iš esmės skirsis dėl kelių dalykų. Pirmiausia – didėjantis tempas, dėl kuriuo viskas vystosi. Tai apima daugelį žmonijos sistemų: nuo finansinių iki mokslinių. Greitėjant tempui atsiranda neįprastų įvykių (angl. singularity events). Šie dalykai šiuo metu daugeliui gali pasirodyti niekuo neišskirtiniai, tačiau ateityje gali tapti lemiami ir pasukti sistemas visiškai skirtingais keliais.
Galite įvardyti šiuos neįprastus įvykius?
Pavyzdžiui, žmonių skaičius Žemėje. Egzistuoja tendencija, kurią vadiname demografine žiema. Per ateinančius 40 metų žmonių skaičius padidės iki 9–10 mlrd., o šio šimtmečio pabaigoje sugrįšime prie 5–6 mlrd. Tai turės didžiulį poveikį beveik viskam – nuo ekonomikos iki technologijų, kurias turėsime sukurti, kad įveiktume šį iššūkį. Tokios situacijos, kai žmonių skaičius greitai didėja, o paskui dar greičiau sumažėja, žmonijos istorijoje dar nebuvo.
Taip pat esame prie svarbių mokslo atradimų ribos. Jie iš esmės pakeis mūsų supratimą apie visatą, fizikos dėsnius. Dalykai, kurie mums atrodė amžini, gali pasirodyti buvę tik teorijos. Pavyzdžiui, šviesos greitis. Daugelis mano, kad tai konstanta, būsianti per amžius, tačiau žinau, kad šiuo metu atliekami keli mokslo tyrimai, skirti išsiaiškinti, ar jis skiriasi skirtingose visatos vietose. Jei bus gautas teigiamas rezultatas, XXI amžius bus labai skirtingas. Štai reliatyvumo teorija pakeitė mūsų supratimą apie vietą, laiką, erdvę, tačiau šiuo metu esame prie ribos ko nors didesnio už tai.
Kaip šie tyrimai gali paveikti mūsų ateitį?
Jei tyrimai dėl šviesos greičio nevienodumo pasiteisins – technologijos, išplėtotos per artimiausius 20–30 metų, labai skirsis nuo tų, kurių tikimės šiandien. Daugelis žmonių tendencijas plečia linijiniu būdu. Štai žmonės kalba, kad šiandien labai svarbu plačiajuostis internetas, jo greitis – tai linijinis mąstymas. Ateityje gali atsitikti, kad mes duomenis perkelsime visai kitokiu būdu. Kalbėti apie plačiajuostį internetą – tas pat, kaip kalbėti apie kelius, kai jau išplėtota aviacija.
Įvykiai klostosi greičiau tokiu būdu, kurį mes galime apskaičiuoti. Skaičiavimai mums rodo, kad šiuo metu vystosi kai kas neįprasto. Greičiausiai tai ir įvyks. Tačiau problema ta, kad mes galime tik numatyti, kaip tas neįprastas vystysis, tačiau negalime apskaičiuoti, kokį poveikį jis turės viskam.
Minėjote, kad ateityje pasaulyje neišvengiamai daugės senų žmonių. Ši problema pastaruoju metu labai aktuali ir Lietuvai. Ar galime sustabdyti šią tendenciją, ar tai jau nepakeičiamas procesas?
Jei tokios šalys kaip Lietuva nepripažins, kad tai vienas iš ateities ramsčių, ir toliau galvos apie ekonomiką, inovacijas bei nesieks suvaldyti šio specifinio iššūkio, ateitis liūdna. Galime daryti ką norime, tačiau nieko neišeis, jei nebus pakankamo skaičiaus inovatorių, kūrybingumo, kuris itin susijęs su tam tikra amžiaus grupe. Studijos rodo, kad šiuo metu žmogus kūrybingiausias būdamas 36–46 metų. Turite užauginti pakankamai tokio amžiaus žmonių, kad susidarytų kritinė masė, galinti paveikti ekonomiką ir visuomenę.
Pastaroji be pakankamo skaičiaus vaikų yra pasmerkta. Didžiausias pavojus – taip atsitikus gali kilti karų ir kitų negerų įvykių. Iš istorijos žinome, kaip tai blogai.
Koks didžiausias iššūkis laukia mūsų ateityje?
Jei man reikėtų iškelti pagrindinį iššūkį, kuris laukia Lietuvos ir likusio pasaulio, tai būtų mažėjanti jaunų vaikų dalis visuomenėje. Reikia ką nors daryti, tiesiog būti kūrybingiems ir įtikinti žmones, kad reikia turėti daugiau vaikų.
Konsultuojate įvairias organizacijas Izraelyje, Azijoje, Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Ką joms patariate, kokių klausimų išgirstate?
Padedu įvairioms bendrovėms, kurios patiria skirtingų sunkumų ir problemų: nuo ateities technologijų iki ateities valdymo procesų. Pasaulyje jau sukurta naujų valdymo procesų teorijų, kurios sąveikauja su naujomis technologijomis, specifiniu žmonių amžiumi, kuris praėjus tam tikram laikui bus darbo rinkos pagrindas.
Aš skirtingas bendroves supažindinu su įvairiomis metodologijomis. Daugelis nežino, kad yra daug metodologijų, kuriomis remiantis galima studijuoti ateitį, tendencijas.
Daugelis įmonių net nežino, kad yra tokia disciplina – ateities studijos. Jos žino apie ekonomikos, socialines studijas, tačiau apie ateities – ne. Šios studijos padeda patikimiau nustatyti ateities tendencijas. Pagal jas bendrovė gali labiau pasirengti ateičiai ar bent jau sukurti naujų strategijų dabartinei veiklai.
