.jpg)
Futbolo teatro uždanga pakils birželio 7 dieną Bazelio „St. Jakob Park“ stadione Šveicarijoje. Būtent čia prasidės jau tryliktasis Europos futbolo čempionatas. Ką žada mums šis velnio tuzinas?
Atsakymas aiškus – 23 nepakartojamas dienas įspūdingų futbolo kovų, kuriose dalyvaus 16 stipriausių Senojo žemyno ekipų. Per šias dienas bus sužaistos 31 rungtynės – 16 Austrijoje ir 15 Šveicarijoje, – o birželio 29 dieną Vienos „Ernsto Happelio“ stadione paaiškės naujasis Senojo žemyno karalius, kuriam bus įteikta Europos futbolo čempionato patriarcho Henri Delaunay vardu pavadintas trofėjus.
Kąsnelis statistikos
Kaip bebūtų gaila, po to, kai buvo sužaistos 308 atrankinės rungtynės, nulėmusios, kas keliaus į Austriją bei Šveicariją, paaiškėjo, kad lietuviai eilinį kartą veiksmą europinėje futbolo scenoje galės stebėti tik tūnodami užkulisiuose. Galime guostis nebent tuo, kad namuose liks ir 2004 metais Portugalijoje vykusiame Europos čempionate dalyvavusi mūsų kaimynė Latvija ar į stipriausių pasaulio komandų aštuonetą 2006 metais vykusiame Pasaulio futbolo čempionate prasibrovusi Ukraina. Nebus ten net futbolo tėvynės Anglijos atstovų, kuriuos ištiko tikra nacionalinė tragedija.
Juk Europos futbolo čempionatas yra trečias pagal populiarumą sporto renginys pasaulyje. Jį pranoksta tik Pasaulio futbolo čempionato kovos bei Vasaros olimpinės žaidynės.
2004 metais Portugalijoje vykusį Europos futbolo čempionatą stadionuose stebėjo 1,1 mln. aistruolių, iš kurių 600 tūkst. buvo į tolimiausius pasaulio kampus paskui savo numylėtą ekipą keliaujantys aistruoliai. Augantį Europos futbolo čempionatų populiarumą rodo ir sparčiai didėjančios šias varžybas organizuojančios UEFA pajamos. 1992 metais Europos futbolo čempionato, vykusio Švedijoje, apyvarta siekė vos 39,3 mln. eurų, tuo tarpu po ketverių metų, kai varžybos užsuko į futbolo tėvynę Angliją, apyvarta šoktelėjo iki 141,7 mln. eurų. Tačiau ir tai tebuvo menka suma lyginant su pinigais, kurie suplaukė į UEFA kišenę rengiant Europos futbolo čempionatą Portugalijoje. 2004 metais vykusių varžybų apyvarta buvo rekordinė – 839,7 mln. eurų.
Daugiausiai pinigų į UEFA kišenę subyrėjo už parduotas žiniasklaidos teises – 552,6 mln. eurų. Tačiau ne menkesnės naudos iš čempionato organizavimo tikisi ir šalys, kuriose vyks čempionatai. Vienoje įsikūrusio instituto skaičiavimais čempionato metu šalyje sukurto produkto pridėtinė vertė sieks 375,9 mln. eurų, perkamoji galia išaugs kone 250 mln. eurų ir bus sukurta 4 tūkst. naujų darbo vietų. Šveicarijoje, „Rütterio ir partnerių“ kompanijos atliktas finansinių galimybių studijos projektas numatė, kad šalyje bus sukurta 3,5 tūkst. papildomų darbo vietų, viešbučiuose užsakyta 900 tūkst. daugiau vietų nei įprastai tokiu metų laiku, o tiesioginė bei netiesioginė ekonominė nauda sieks 353 mln. eurų. Pigiausi bilietai į Austrijoje bei Šveicarijoje vyksiančias futbolo kovas kainuoja 350 eurų, o daugiausiai teks pakloti norintiems patekti į „Ernsto Happelio“ vardo stadioną, kuriame vyks lemiama visą čempionatą vainikuosianti finalo kova.
Vis dėlto pagrindinį vaidmenį Šveicarijoje bei Austrijoje vaidins ne pinigai, o futbolininkai. Būtent jie karaliaus 8 futbolo arenose. Beje, tai bus vos antras kartas per visą Europos čempionatų istoriją, kai varžybas rengti patikėta dviem valstybėms. 2000 metais pirmą kartą tokia galimybė buvo suteikta Olandijai bei Belgijai.
Žiupsnelis istorijos
Apskritai pirmasis Senojo žemyno futbolo čempionatas įvyko 1960 metais. Svajonę nuo realybės skyrė 30 metų – būtent taip galima apibendrinti šių varžybų kūrimosi istoriją. Dar 1927 metų vasario 5 dieną vykstant FIFA suvažiavimui Prancūzijos futbolo federacijos generalinis sekretorius Henri Delaunay pasiūlė surengti Senojo žemyno pirmenybes. Pagrindinis jo argumentas buvo tas, kad Pietų Amerika savo žemyno pirmenybes rengia jau nuo 1916 metų. Deja, FIFA prancūzo siūlymui liko kurčia, tuo metu jai labiau rūpėjo pasaulio čempionato vystymas. Tad, nors Senajame žemyne buvo vykdomos tokios varžybos kaip Skandinavijos taurė (prisijungus Suomijai pervadinta Šiaurės taure) ar Baltijos bei Balkanų taurės, tačiau Europos čempionato teko laukti iki pat 1960 metų.
1954 metais buvo įkurta Europos futbolo asociacijų sąjunga. Jos vadovu tapo ne kas kitas, o H. Delaunay. Deja, savo svajonės įgyvendinti jam taip ir nepavyko – 1955 metų lapkričio 9 dieną jis mirė. UEFA vadovo kėdėje H. Delaunay pakeitė jo sūnus Pierre‘as ir galiausiai 1957 metų birželio 28 dieną Kopenhagoje esančiame Danijos parlamente buvo priimtas sprendimas duoti startą kontinentinėms pirmenybėms.
Pirmojo čempionato šeimininke kaip ir tikėtasi tapo H. Delaunay gimtinė Prancūzija. Jo finale, stebint 17 966 žiūrovams, Sovietų Sąjunga 2:1 nugalėjo Jugoslavijos futbolininkus. Daugiausiai žiūrovų, net 125 tūkst., stebėjo 1964 metais vykusį finalą, kur Madrido „Santiago Bernabeu“ stadione susitiko šeimininkai Ispanijos futbolininkai bei Sovietų Sąjunga – rungtynes 2:1 laimėjo ispanai.
Iki šiol daugiausiai kartų Europos čempionatuose yra triumfavę Vokietijos futbolininkai. Be jų tik Prancūzijai pavyko daugiau nei vieną kartą tapti Senojo žemyno pirmenybių nugalėtoja – jie triumfavo dukart. Sovietų Sąjunga, Ispanija, Italija, Čekija, Olandija, Danija bei Graikija iškovojo po vieną titulą. Kas gi laimės šįkart? Laukti liko nedaug.
Teatro uždanga pakils birželio 7 dieną ir kaip baigsis 23 dienas truksiantis futbolo spektaklis, nežino niekas – būtent čia ir slypi visas šio sporto žavesys. Garantuoti galima viena – Šveicarijoje ir Austrijoje bus daugiau dramos nei Šekspyro „Hamlete“, daugiau aistrų nei iki gyvo kaulo įgrisusiuose meksikietiškuose muilo operose, daugiau intrigos nei liaudies garbiname pigiame Dano Browno „Da Vinčio kode“, daugiau veiksmo nei visuose jūsų iki šiol matytuose Holivudo filmuose, daugiau meilės bei pasiaukojimo savo komandai nei Giuseppes Verdi operoje „Rigoletas“ bei daugiau neapykantos varžovams nei Hunterio S. Thompsono „Baimėje ir neapykantoje Las Vegase“. Futbolas žengia į sceną – mėgaukitės.
Artimiausiuose straipsniuose supažindinsime su čempionate dalyvaujančiomis ekipomis.
Savaitraščio „Veidas“ bei Balsas.lt inf.
