Futbolo čempionato išlaidos jau ženkliai viršijo visus suplanuotus rėmus. Čempionato biudžetas iš pradžių sudarė 11 mlrd. dolerių tačiau pasak televizijos RBK, ji jau viršijo 14 mlrd. dolerių.
Daugiausiai išleista gimtajame Rusijos prezidento Vladimiro Putino mieste Sankt Peterburge, iš esmės, naujam ir itin šiuolaikiškam „Krestovskij“ stadionui.
Abejotinas efektas
Politikai mėgsta pažymėti ekonominį panašių sporto renginių poveikį. Rusijos vicepremjeras Arkadijus Dvorkovičius pareiškė, kad Pasaulio futbolo čempionatas prisidėjo prie ekonomikos augimo. Jo teigimu, per penkerius metus BVP pavyko pakelti visu procentu.
Politikas yra įsitikinęs, kad be to jokio ekonomikos augimo išvis nebūtų buvę. Praėjusiais metais Rusijos BVP augo 1,5 proc. po du metus trukusios krizės, iššauktos sankcijomis ir naftos kainų kritimu.
Stokholmo užsienio politikos instituto mokslininkas Martinas Kraghas leidiniui „Dagens Næringsliv“ tvirtino, kad tikėti tokiais politikų teiginiais nėra pagrindo.
„Panašaus pobūdžio renginiai neturi jokių ilgalaikių pasekmių. Tai paprasčiausia spekuliacija – tvirtinti, kad Pasaulio futbolo čempionatas neša ekonominę naudą“, – tvirtino M. Kraghas.
Pavyzdžių jam ieškoti ilgai nereikia. Žiemos olimpinės žaidynės Sočyje prieš ketverius metus, kurios atsiėjo triskart daugiau, negu futbolo čempionatas, ir kuris taip ir nesuteikė jokios ekonominio pakilimo.
„Pasaulio čempionatas gali turėti tam tikros vietinės naudos miestams-organizatoriams. Tačiau didžiausią reikšmę jie turi didžiosioms statybų bendrovėms, kurios turi politinius kontraktus ir kurios atsitiktinumo dėka yra Putino draugai“, – tikina M. Kraghas.
Jis turi omenyje pasakiškai turtingus brolius Rotenbergus, V. Putino vaikystės draugus, gavusius milijardinius Sočio ir dabartinio futbolo čempionato statybų kontraktus.
Stabiliai žemas lygis
Ir nors Rusijos ekonomika šiuo metu ir vėl laikoma augančia, ji vis dar išlieka žemumose. Augimas, iš esmės, aiškinamas tuo, kad naftos kainos kažkiek stabilizavosi ir pasiekė 70 dolerių už barelį ribą, nors tai vis dar yra pusė tos kainos, jeigu lyginti su 2015-ųjų aukščiausiu lygmeniu.
„Dabar ekonomika prisitaikė prie naujų sąlygų ir sankcijų ir žemų naftos kainų. Tačiau tam, kad iškilti į norimą ir reikalingą 4-5 proc. augimą, reikia gerokai padidinti investicijų skaičių“, – pasakojo leidiniui analitinės bendrovės „Macro-Advisory“ ekspertas Chrisas Weaferis.
Investicijų norą – tiek užsienio, tiek ir turtingų rusų oligarchų – gerokai atšaldė „toksiška“ Rusijos reputacija, susijusi su valdžios savivale ir korupcija.
„Putinas labiau nori taupyti, negu investuoti. Tačiau reikia pripažinti, kad Rusija susitvarkė geriau, negu daugelis galvojo“, – teigė M. Kraghas.
Pensijų krizė
V. Putinas pažeidė daugelį iš savo ekonominių pažadų, duotų rinkėjui, turėjusių užtikrinti gerbūvio augimą – vietoje to jis mažino išlaidas. Kartu su krintančiomis naftos kainomis jis netgi pažabojo išlaidų gynybai augimą.
M. Kragho teigimu, Rusijos gyventojai pasižymi „Sodų ekonomikos“ (rus. Dačnaja ekonomika) fenomenu, kai gyventojai dar nuo Sovietų Sąjungos žlugimo patys save sugeba pramaitinti ir išvystyti efektyvią mainų ekonomiką. Todėl oficialūs skaičiai – tai dar nėra realus rodiklis.
„Galimai, 30 proc. ekonomikos – tai „pilkas“ ir neoficialus sektorius, jis funkcionuoja kaip matracas, kuris saugoja nuo stipraus kritimo pasekmių kriziniu laikotarpiu“, – tvirtina ekonomistas.
Tačiau V. Putino pažadai pastaruoju metu sulaukė stipraus spaudimo. Mat tuo pačiu metu, kai rusų rinktinė skynė pergales Pasaulio futbolo čempionate, premjeras Dmitrijus Medvedevas pateikė Rusijos Dūmai ženklaus pensinio amžiaus didinimo siūlymą.
Bendrai pensinis amžius vyrams išaugs nuo 60 iki 65 metų, moterims dar daugiau – nuo 55 iki 63 metų. Įgyvendinama tai bus palaipsniui – vyrams iki 2028 metų ir moterims iki 2034 metų. „Tikslas yra pensijų didinimas. Tačiau problema yra ta, kad beveik pusė Rusijos vyrui miršta iki tol, kai sulaukia šio naujo pensinio amžiaus“, – tikina M. Kraghas.
Vakaruose vyrų sveikatos būklė leidžia daugeliui jų dirbti ir iki 70 metų. Rusijoje apie 40 proc. vyrų nesulaukia 65-ojo gimtadienio.
„Rusija turi rimtų demografinių problemų, ir ji susijusi ne tik su mažu gimstamumu. Problema – bloga liaudies sveikatos būklė, sveikatos apsauga turi būti gerinama, kad žmonės galėtų ilgiau dirbti ir mokėti mokesčius“, – tvirtina ekspertas.
