Vieną gegužės mėnesio rytą, tik kiek po aušros, stovėdamas ant vėžių išraižyto žemės lopo Jaundėje, Thomas Libiih, futbolo klubo „Dauphins“ – vieno iš šimto mėgėjiškų klubų Kamerūno sostinėje – treneris, parodo į paauglių grupę ir sako: „Jis yra mūsų viltis“.
Net iš maždaug 15 jaunuolių bėgiojančių purve ir spardančių kamuolį į surūdijusius vartus, aš galiu spėti, kuris iš jų yra Libiih ryškioji šviesa. Su kupeta šviesių plaukų 17 metų Patrick Talla yra keliais coliais aukštesnis už savo komandos draugus ir, kuomet jis šokinėja per kliūčių ruožą, padarytą iš plastikinių kūgio formos stulpelių, jo šlaunys kapoja orą lyg propelerio ašmenys. Libiih šypsosi ir sako: „Jis išvažiuoja.“
Išvažiuoja. Šitas žodis savyje talpina retą viltį šioje centrinės Afrikos valstybėje. Regione, pasižyminčiam didelio masto korupcija ir ribotomis galimybėmis, išvažiavimas iš Kamerūno – ir viso kontinento – gali pakeisti skurdo slegiamus gyvenimus ir perrašyti visos šeimos istoriją. Ir tarp vieno milijono ar panašiai Jaundės gyventojų, kurie daugiausiai gyvena ankštose lūšnose su nuolat dingstančia elektra ir mažai kur esančia vidaus vandentiekio sistema, būtent futbolas yra tai, kas savyje talpina daugiau vilčių – ir potencialių pavojų – nei bet kuris kitas būdas ištrūkti. Nors tas pats galioja daugybei neturtingų rajonų nuo Brazilijos iki Ganos, turbūt nėra kitos vietos, kuri taip įkūnytų futbolo, kaip išgelbėtojo, kartu viltį ir neviltį, kaip Kamerūnas – ir ypač Jaundė.
Perkant viltį
Progą pakeisti savo likimą Patrick Talla gavo praeitais metais, kai buvo paimtas žaisti už Kamerūną jaunių turnyre Kijeve. Ukrainos talentų ieškotojas jį pastebėjo iš stadiono tribūnos ir pasiūlė sugrįžti treniruotis Kijevo „Arsenal“ klube. Talla praleido aštuonis mėnesius Ukrainos sostinėje, treniruodamasis ir mokydamasis kalbėti rusiškai, kol baigėsi jo viza. Sugrįžęs į Jaundę vasarį, jis aplikavo ilgalaikei vizai į Ukrainą, siekdamas įgyvendinti savo svajonę ir tapti profesionalu. Talentų ieškotojas parašė Talla teigdamas, kad tam, jog jis sugrįžtų tolesniam 2 savaičių bandymui, jis turėtų sumokėti 1950 dolerių. Tai yra didžiulis turtas Talla šeimai, kurioje šeši vaikai yra išlaikomi iš mamos prekiavimo ledais Jaundės gatvės turguje. Jo mama, mėnesius bandydama sukrapštyti pinigų, galiausiai gegužės mėnesį pardavė savo ledų vežimėlį už maždaug 4000 dolerių – daugiau nei pakankamai pinigų tam, kad išsiųstų Talla į Kijevą.
Kaip treneris didžiuodamasis savo protežė, Libiih teigia, kad jį ima neviltis dėl tokių pasirinkimų, kuriuos padaro tėvai žūt būt stengdamiesi, kad jų vaikai pabandytų tapti profesionaliais futbolininkais. „Tiek daug šeimų yra pasiruošę parduoti savo namus tam, kad tik išsiųstų savo vaikus į Europą“, teigia jis. „Aš sakau tėvams, ‚Šitie vaikai yra per jauni.‘ Bet jie visi yra žiūrėję televiziją“.
Tai, kas rodoma per televiziją kiekviename Jaundės bare, padėjo kurstant futbolo talentų ieškojimo karštligę: beveik nuolatinis didžiosios lygos Europos futbolo rungtynių demonstravimas, transliuojamas gyvai satelitine televizija ir vėliau ištisomis savaitėmis kartojamas video juostomis. Kamerūno atsidavimas nuostabiam žaidimui datuojamas nuo trečiojo 20 amžiaus dešimtmečio, bet ypač pakilo po to, kai nacionalinė komanda (žinoma kaip „Nesuvaldomi Liūtai“ (Indomitable Lions) išsikovojo kelią į 1990 m. Pasaulio Taurės ketvirtfinalį ir jaunuolių, neturinčių 23 metų, būrys laimėjo 2000 m. Olimpiados aukso medalį Sidnėjuje.
Bet nepasotinama varomoji jėga tūkstančiams Jaundės paauglių žaisti profesionalųjį futbolą išpopuliarėjo per pastaruosius kelis metus po įspūdingos Vakarų Afrikos žaidėjų tokių kaip Ganos Michael Essien, Senegale gimusio Patrick Vieira (kuris žaidžia už Prancūziją) ir Dramblio Kaulo Kranto Didier Drogba – pagrindinių „Inter Milan“ ir „Chelsea“ žvaigždžių – sėkmė. Dabartinė superžvaigždė yra vietinis vaikinas Samuel Eto'o, vienas iš gabiausių „FC Barcelona“ žaidėjų. „Eto'o Fils“ (Jaunėlis), kaip jį visi vadina Kamerūne, yra mylimas ne tik dėl savo nuostabaus smūgiavimo į vartus (jis padėjo Kamerūnui laimėti aukso medalį Sidnėjuje), bet ir dėl savo pritrenkiančios greito praturtėjimo gyvenimo istorijos; Eto'o mama kažkada gatvėje pardavinėjo keptą žuvį tam, kad išlaikytų savo šešis vaikus. Eto'o baigė tik pagrindinę mokyklą, nes jo šeima neišgalėjo mokėti už jo vidurinį išsilavinimą. Kai aš atvykau į Jaundę gegužės mėnesį, mieste buvo sujudimas dėl naujienos, kad Eto'o perėjimas į Londono „Tottenham Hotspur“ žlugo dėl jo paprašytos algos: apie 214000 dolerių į savaitę – 5000 kartų daugiau nei vidutinės pajamos Kamerūne.
Turto bedugnė
Tas svaiginantis kontrastas tarp baisaus Afrikos skurdo ir svarbiausių Europos futbolo lygų prabangos sudarė palankią dirvą talentų ieškotojams – daugelis kurių yra paprasčiausi biznieriai, futbole teturintys kelis kontaktus ar rekomendacijas. Europos klubai, į kuriuos bandymams ar treniruotėms siekia pakliūti afrikiečiai, pasirodo nenutuokia apie finansinius susitarimus, kuriuos sudaro paaugliai. „Vienintelis jų vaidmuo yra sutikimas pasižiūrėti į žaidėją“, teigia Mark Dillon, Floridos „FC Orlando“ prezidentas, kurio treniravimo programa turi ryšių su keliais Europos klubais. FIFA pareigūnai yra pasmerkę jaunuolių, siekiančių patekti į Europą, apmokestinimą
.
Vieną gegužės rytą „Omnisport“ lauke – Jaundės didžiausioje purvo aikštėje, kur kasdien žaidžia daugybė komandų, aš sutikau Marcel Bayou, 19 metų amžiaus vidurio žaidėją klube vadinamam „Jauni Angelai“ („Young Angels“). Po to, kai praeitais metais vietinė radijo stotis pranešė, kad klubai Dubajuje rengia bandymus naujiesiems žaidėjams, jis ir keturi draugai surinko tūkstančius dolerių tam, kad sumokėtų vietiniui verslininkui, kad šis suorganizuotų jų kelionę. Jie atvyko į Dubajų po to, kai bandymai buvo pasibaigę, ir sugrįžo tuščiomis rankomis, būdami labai įsiskolinę.
Claude Bessan Bessa, liesas, bet raumeningas šešiolikmetis, man papasakojo, kaip ispanų talentų ieškotojas liepė jam nuskristi į vieno klubo bandymus Katare. Kaina 4000 dolerių, kurie, kaip teigė talentų ieškotojas, padengė Bessa kelionės lėktuvu ir gyvenimo Persijos įlankoje išlaidas. Jo šeima smarkiai įsiskolino ir atsisveikino su Bessa. Bet po mėnesio klubas jį parsiuntė namo. Herve Mballa, vietinis talentų ieškotojas ir klubo vadybininkas, kuris smerkia jaunuolių kelionės į užsienio klubus apmokestinimą, teigia, kad Bessa istorija Jaundėje pasitaiko dažnai.
Nors nepanašu, kad futbolo klubai žino apie vietinių futbolo verslininkų renkamą perdėtai didelį mokestį, šie darbuotojai Jaundėje teigia, kad kai kurie užsienio klubai ragina nukreipti geriausius žaidėjus jų pasirinktu būdu. Bessa treneris Pierre Ndoum teigia, kad talentų ieškotojai apeliuoja į dominuojantį požiūrį, kurį jis apibendrina taip: „Vienintelis svarbus dalykas yra ištrūkti“.
Parengta pagal Time
