Prieštaringai vertinamą Liutaurą Varanavičių Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidento poste pakeitė su Daktarų gauja siejamas Julius Kvedaras.
J. Kvedaras (nuotr. Elta)
Lietuvoje užvirė aistros dėl naujo LFF lyderio. Prisikelti iš nesibaigiančių skandalų negalinčiai sporto šakai vėl vadovaus kaunietis su garsia kriminaline praeitimi. Vietoj savo noru atsistatydinusio L. Varanavičiaus, LFF prezidentu išrinktas pastarojoje Daktarų gaujos nusikaltimų byloje minimas J. Kvedaras.
Laimėjimas ar didelė klaida?
Kai LFF neseniai prezidentu išsirinko J. Kvedarą, nemažai šios sporto šakos atstovų tik gūžčiojo pečiais ir negalėjo atsistebėti tokiu LFF šulų sprendimu.
Kauno Vilijampolės banditų sluoksniuose Lialka vadinamas kaunietis praeityje buvo dažnas Lietuvą šiurpinusios nusikalstamos gaujos audringų puotų dalyvis.
Nepaisant to, J. Kvedaras LFF prezidentu išrinktas visais balsais. Įdomu, kad kiti paraiškas dalyvauti rinkimuose pateikę kandidatai – 12 metų LFF vadovavęs L. Varanavičius ir LFF viceprezidento pareigas pastaraisiais metais ėjęs Gintautas Babravičius – savo kandidatūras atsiėmė.
Tiesa, vėliau LFF Vykdomojo komiteto sprendimu L. Varanavičius paskirtas pirmuoju federacijos viceprezidentu.
Apie tokius pokyčius šalies futbolo viršūnėse sužinojęs pastaraisiais metais nemažai milijonų į šią sporto šaką investavęs verslininkas Vladimiras Romanovas žurnalistams tiesiai pareiškė: „Dabar aš iš jų (dabartinių LFF vadovų – red. past.) nieko nenoriu – futbolas yra mafiozų sportas. Jiems pavyko įleisti šaknis į futbolą ir kol jie visiškai jo nesugriaus, tol ir nepasitrauks.“
Tamsūs praeities šešėliai
Žinoma, kad įtakingais ryšiais garsėjantis J. Kvedaras anuomet gimtojo miesto Kauno Vilijampolės rajone susiformavusiame kriminaliniame pasaulyje turėjo nemažai bičiulių ir verslo partnerių.
Vienas jo artimiausių draugų buvo vilijampoliečių gaujos viršūnėms priskirtas Alvydas Viktoras Laurinavičius, pravarde Luras. Daugiau nei prieš ketverius metus jis mirė dėl pašlijusios sveikatos.
Kaip jau ne kartą rašė „Balsas.lt savaitė“, J. Kvedaras XX amžiaus 10 dešimtmečio pradžioje buvo pastebėtas Daktarų gaujos veikėjų puotose. Jos tais laikais dažniausiai vykdavo „Vilijos“ restorane.
Prie dabar nagrinėjamos Daktarų bylos medžiagos yra pridėtos į policijos rankas kratų metu iš gaujai priskiriamų asmenų namų paimtos įvairiais metais darytos fotografijos ir vaizdajuostės, iškalbingais pavadinimais „Vilijos“ atidarymas“ ir „Luro 50-metis“.
Juose matyti, kaip J. Kvedaras linksminasi šalia garsiausių anų laikų Kauno kriminalinių „įžymybių“ ir jų sutuoktinių bei gyvenimo draugių.
Partnerio prisipažinimas
Pernai lapkritį Klaipėdos apygardos teisme vykusiame Daktarų procese liudijo vienas kaltinamųjų Kazimieras Petronis. Jis kaltinamas savo sodyboje šalia Kauno, metaliniame pieno bidone, padėjęs slėpti Daktarų gaujos vyrams priklausančius sprogmenis.
Pusamžis vyriškis teisme pasakojo, kad kadaise dirbo šalia „Vilijos“ restorano veikusiame alaus bare. Į jį atvažiuodavo papietauti ar vieną kitą taurelę išlenkti ne tik Daktarų gaujos šulai, bet ir garsiausi šių dienų didžiojo verslo atstovai, aukšti to meto Kauno teisėsaugos pareigūnai, Vidaus reikalų ministerijos šulai.
Kaip kalbėjo K. Petronis, kurį šiame teismo procese gina Kauno pedofilijos byloje išgarsėjęs advokatas Aidas Venckus, jis prižiūrėjo alaus bare dirbusias moteris. Jos privalėjo patiekti skanius ir pigius maisto patiekalus kaskart čia apsilankiusiems ryškiausiems anų laikų Daktarų gaujos veikėjams.
Vyriškis prisipažino, kad tais laikais su J. Kvedaru buvęs Daktarų globojamos bendrovės „Paloma“ akcininku. „Kiek pamenu A. V. Laurinavičius pasiūlė, o mes tą bendrovę įkūrėme“, – teisme atvirai dėstė K. Petronis.
Italai kovoja su korupcija
Vilniaus apskrities futbolo klubo prezidentas Ritas Vaiginas kritiškai vertina pastaruosius LFF vadovo rinkimus. „Šiuose rinkimuose ir buvę, ir esami futbolo vadovai parodė absoliutų cinizmą. Tai valstybė valstybėje. Kitaip to nepavadinčiau. Kadangi juos dažnai kritikavome ir spaudėme, todėl šių metų sausį buvo suspenduota mūsų klubo narystė LFF“, – kalbėjo R. Vaiginas.
Anot jo, šių dienų Lietuvos futbole yra visiška netvarka.
„Palyginimui galiu pasakyti, kad Lietuvos sporto federacijai kasmet skiriama 10 mln. litų, o LFF – daugiau kaip 20 mln. Tad įdomu, kur tos lėšos nukeliauja, nes futbolininkai skundžiasi nepritekliais“, – kalbėjo R. Vaiginas.
Anot jo, daugelį metų Lietuvos futbolo padangėje sklando kalbos apie užkulisines intrigas, lažybas, iš anksto sutariamus rungtynių rezultatus.
„Yra tokia mintis, kad visa tai esą vyksta su LFF žinia. Kadangi tokiuose dalykuose nedalyvauju, negaliu pateikti faktų. Šiais laikais padėtis futbolo pasaulyje yra katastrofiška.
Neretai žaidėjai negauna minimalių pajamų, todėl gal kai kurie klubai lažybomis bando surinkti pinigų žaidėjų, trenerių honorarams apmokėti? – retoriškai klausė R. Vaiginas. – Kalbama, kad tokie statymai dažnai vyksta Azijos šalyse, todėl juos sukontroliuoti sudėtinga. Būtent neteisėtai organizuojamos lažybos, kurių statytojai turi įtakos futbolo dvikovų baigčiai, yra didžiausias šiuolaikinio futbolo maras. Kol kas bene vienintelės Italijos teisėsauga aktyviai užsimojusi kovoti su tokia korupcija šalies futbole.“
Neišsklaidytos abejonės
Kai kuriems „Balsas.lt savaitės“ pašnekovams abejonių sukėlė neseniai vykusios A lygos čempionų Panevėžio „Ekrano“ ir Vilniaus futbolo klubo REO dvikovos. Pasigirdo replikų, kad A lyga – tai varžybos, kur dažniausiai rezultatas nulemiamas ne žaidimu, o teisėjavimu.
„Pirmame ir antrame ture rungtyniaujant REO komandai, likus vos kelioms minutėms iki rungtynių pabaigos, paskirti 11 m baudiniai. Po tokių dviprasmių teisėjų sprendimų susidaro nuomonė, kad kažkas stato pinigus, o teisėjai pasirūpina rezultatu. Manau, kad LFF vadovai už tokius keistus varžybų rezultatus turi prisiimti visą atsakomybę.
Kitose šalyse už iš anksto sutartus rezultatus žmonės ne tik teisiami, bet ir sodinami į kalėjimą. Vis garsiau sklando kalbos, kad kuris nors iš įtakingų futbolo pasaulio veikėjų prieš bet kurias varžybas gali pasakyti, kad ta ar kita žaidžianti komanda yra „raudona“, ir tada varžybas laimi varžovai“, – „Balsas.lt savaitei“ kalbėjo vienas futbolo pasaulio žmonių.
2007 metais miręs A. V. Laurinavičius-Luras (kairėje) palaikė ryšius ne tik su Daktarų gaujos viršūnėmis, bet ir J. Kvedaru(Akistatos archyvo nuotr.)
Pastarąjį kartą sporto pasaulyje triukšmas kilo, kai 2000 metais Lietuvos boksui ėmė vadovauti Daškinių ir kontrabandininkų pasaulyje išgarsėjęs R. Daškevičius-Daškė(Akistatos archyvo nuotr.)
TIK FAKTAI
Kadaise šešėlinio pasaulio atstovai stovėjo ir už šalies bokso vairalazdės. Pavyzdžiui, daugiau nei metus boksui vadovavo Daškinių gaujos vadeiva operatyvininkų kartotekose vadintas Remigijus Daškevičius, pravarde Daškė. Jis buvo nušautas 2001-ųjų lapkritį Vilniaus senamiestyje veikiančio italų restorano tarpduryje. Žudikas nerastas.
Po Daškės boksininkams keleriems metams ėmė vadovauti kita ne mažiau spalvinga asmenybė – Vladas Laurinavičius, pravarde Laurytė. Sovietmečiu jis teistas tris kartus.
Tiriant vadinamąją ginklų pirkimo aferą, 1994 metais Laurytė patraukė Generalinės prokuratūros prokurorų dėmesį. Tačiau po metų nesurinkus įrodymų, jam iškelta baudžiamoji byla nutraukta.
2011 metų balandį Seimo narių grupė kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) dėl tuomečio LFF generalinio direktoriaus J. Kvedaro galimai neskaidrios veiklos.
Susidomėta, kokiu būdu LFF skirsto lėšas ir kokio dydžio atlyginimai mokami jos vadovams. LFF finansų skyriaus vadovės pareigas tuo metu ėjo J. Kvedaro sugyventinė Dalia Žigelienė.
FNTT „Balsas.lt savaitę“ informavo, kad šį tyrimą kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūra.
Kauno prokurorai redakcijai raštu dėstė, kad šių metų sausio 19-ąją Kauno prokurorai nutarė apklausti J. Kvedarą kaip liudytoją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką.
Vasario 10 dieną nuspręsta laikinai apriboti teises į J. Kvedarui priklausantį motociklą „Harley Davidson“ ir nuosavybės teisę į žemės sklypą bei namą Palangoje.
Vasario 12-ąją Kauno apygardos prokuratūroje J. Kvedaras buvo apklaustas kaip liudytojas.
Vasario 13 dieną prokurorai iš VMI sulaukė rašto dėl informacijos pateikimo, kad mokestinį patikrinimą J. Kvedaro atžvilgiu planuojama užbaigti šių metų pirmąjį ketvirtį.
J. Kvedaras teigia, kad yra paskolinęs nemažai asmeninių lėšų, todėl prokurorai nutarė apklausti ir jo tariamus skolininkus – Aidą ir Tomą Ulčinus bei A. Petrulėną.
Nepaisant to, J. Kvedaras iki šiol gyvena itin prabangiai – važinėja brangiais automobiliais, gyvena didžiuliame name Kaune, dažnai keliauja po užsienį.
