Kaip bebūtų keista, tačiau „FSO Ogar“ labiau priminė automobilį, kurį sukūrė ne inžinieriai iš Tarybų Sąjungos, o iš „British Leyland“ koncerno, kuris anuomet valdė „Austin“, „Rover“, „Morris“ ir dar daugybę kitų markių gyvenimą. Jeigu esate susipažinę su tragišku „British Leyland“ valdymo laikotarpiu, žvelgdami į „FSO Ogar“ turėtumėte pamatyti „Ausin Allegro“ ir „Rover SD1“ automobilių bruožų.
Automobilio pristatymo metu žiniasklaidos atstovai pastebėjo, jog „Ogar“ turi itin storus priekinį ir galinį buferius. Šios detalės daugelio žurnalistų dėmesį patraukė dėl išskirtinės buferių formos. Pagal tuometinius saugumo reikalavimus, tokius buferius dėvėdavo tik JAV rinkai skirti modeliai. Nors tuometiniai „FSO“ vadovai neigė apie eksporto planus, tačiau Tarybų Sąjungos vadovams ištikima žiniasklaida labai greitai surado būdų kaip šią mažą smulkmeną ištrimituoti kaip didžiausią skandalą.
Mažylio komponentai
Po aštuntą dešimtmetį menančia automobilio išvaizda slepiasi ne pačio pažangiausio modelio techniniai komponentai. Iš tiesų, didžioji dauguma detalių buvo paimta iš Lenkijoje itin populiarus „Fiat 125p“ – supaprastintos „Fiat 125“ modelio versijos, kuri kaimynėje šalyje buvo gaminama nuo 1967 iki 1991 metų.
Tai reiškia, jog automobilio priekyje tūnojo išilgai sumontuotas benzininis variklis, kuris kuklias lenkiškų ristūnų pajėgas siusdavo į galinius varančiuosius ratus. Anuomet, tai buvo itin populiari formulė, kurią naudojo „Opel Manta“ ir „Ford Capri“ – automobiliai, kurie buvo itin populiarūs Vakarų Europoje.
Nors „FSO Ogar“ buvo sukurtas pagal klasikinę sportiško automobilio formulę, tačiau „Ogar“ negalėjo pasigirti itin pajėgia širdimi. Automobilį varė keturių cilindrų, 1,5 litro darbinio tūrio benzininis variklis, kuris išvystė vos 82 arklio galias. Net jeigu esate didžiausias optimistas pasaulyje, Jūs tikrai galvojate, jog tokio galingumo variklis, tokio tipo automobiliui nėra tinkamas, ir būsite teisūs.
Nepaisant kukliai atrodančių variklio parametrų, pirmasis ir vienintelis prototipas nuriedėjo daugiau kaip 70 000 kilometrų skirtingais Lenkijos keliais. Projekto autoriai ir kompanijos vadovai buvo sužavėti komforto lygiu ir automobilio stabilumu važiuojant didesniu greičiu. Vis dėlto, net ir puikūs atsiliepimai neleido „Ogar“ projektui pranokti savo brolio – „Polonez“ hečbeko. Tai buvo visiškai naujas, modernus ir šiuolaikiškas modelis, kuriam tuometinė vadovybė skyrė didžiausią dėmesį ir finansavimą.
Atsižvelgę į investicijų ir finansinės grąžos faktorius, „FSO“ vadovai nusprendė, jog sportiškas automobilis nėra jų prioritetas.
GALERIJA
