2007 metais pasaulyje sumažėjo laisvės. Tokias išvadas pateikė nevyriausybinė organizacija „Freedomhouse“, kuri kiekvienais metais vertina pasaulio valstybes pagal jose esančią politinių bei pilietinių teisių padėtį.
Remiantis šių metų duomenimis, laisvomis pasaulyje pripažintos 90 valstybių, dalinai laisvomis – 60, o nelaisvomis – 43 valstybės. Laisvose šalyse gyvena 46 proc., t.y. kiek daugiau nei 3 mlrd. pasaulio žmonių. Tuo tarpu represiniai režimai slegia 2,3 žmonių pečius. Likę kiek daugiau nei 1 mlrd. žmonių gyvena dalinai laisvuose režimuose. Tiesa, nuo 1977 metų, kai pradėtas vykdyti tyrimas, laisvų šalių išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 43 iki 90, o nelaisvų sumažėjo nuo 64 iki 43.
Vidurio ir Rytų Europoje tyrimo duomenimis yra 13 laisvų, 8 dalinai laisvos ir 7 represinės valstybės. Lietuva patenka į laisvų valstybių sąrašą. Tiek pilietinių, tiek politinių laisvių mūsų šalyje lygis įvertintas vienetu, o tai – pats geriausias įvertinimas. Kiekvienos šalies laisvių lygis tyrimo metu vertinamas skalėje nuo 1 iki 7, kur vienetas – geriausias įvertinimas, o septynetas – blogiausias.
Per 2007 metus laisvės sumažėjo penktadalyje pasaulio valstybių. Analitikai labiausiai kreipia dėmesį į tokias valstybes, galinčias daryti įtaką ir visam regionui, kaip Rusija, Pakistanas, Kenija, Egiptas, Nigerija ar Venesuela. Šiose šalyse laisvė buvo apkarpyta labiausiai.
Posovietinėje erdvėje laisvės labiausiai sumažėjo gausiais energetiniais ištekliais besidžiaugiančiose valstybėse – Rusijoje, kur vyko nedemokratiški Dūmos rinkimai, Azerbaidžane bei Kazachstane. Žymus nuosmukis užfiksuotas ir Gruzijoje, kur siekdamas susidoroti su opozicijos protestais prezidentas Mikhailas Saakašvilis netgi buvo įvedęs nepaprastąją padėtį. Nežymus nuosmukis dėl kilusių aukštų politikų korupcijos skandalų užfiksuotas ir kaimyninėje Latvijoje. Tuo tarpu Lenkija pagirta už spaudos laisvės bei asociacijų laisvės išplėtimą.
Rusija ypač kritikuojama dėl gamtinių išteklių panaudojimo politiniais tikslais. Vadovaudamasis meduolio bei botago principu Kremlius apdovanoja jam palankius diktatorius bei nepagrįstai kelia išteklių kainas taip vadinamiems nedraugiškiems režimams. Apie problemas šalies viduje jau daug kalbėta ir rašyta: spaudos pajungimas Kremliaus klikos diktatui, neskaidrūs rinkimai, opozicinių jėgų represijos, nuosavybės teisių pažeidimai ir t.t. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dauguma regiono diktatūrų gyvena būtent Kremliaus paramos. Štai Vladimiro Putino režimas nesidrovėdamas remia kraugerišką uzbekų diktatoriaus Islamo Karimovo režimą, kuris atsakingas už daugiau nei 500 protestuotojų nužudymą 2005 metų gegužį Andižane.
Labiausiai represinėmis pripažintos 8 valstybės. Kuba bei Šiaurės Korėja tebėra vienpartinės supuvusia marksistine-leninistine ideologija besivadovaujančios diktatūros. Centrinės Azijos šalys – Turkmėnistanas bei Uzbekistanas – tebėra valdomos sovietinio stiliaus diktatorių. Libija yra arabų šalis, valdoma sekuliarios diktatūros, o Sudano represinis režimas turi tiek radikalaus islamistinio režimo, tiek tradicinės karinės chuntos bruožų. Mianmaras, kuriame praėjusiais metais žiauriai susidorota su protestuojančiais vienuoliai, yra valdomas karinės chuntos, o Somalis apskritai yra žlugusi valstybė.
Pagrindinės tendencijos skelbia, kad laisvės pasaulyje sumažėjo dėl šių priežasčių:
• Tolesnis į rinkos ekonomiką orientuotų ar energetiniais ištekliais turtingų diktatūrų kilimas. Čia labiausiai išsiskiria Kinija bei Rusija.
• Susirinkimų bei asociacijos laisvių sumažėjimas.
• Silpna vyriausybė. Tiesa, kone du trečdaliai pasaulio valstybių klasifikuojamos kaip rinkiminės demokratijos, tačiau daugelyje šalių dėl silpnų atskaitomybės svertų, aukštos korupcijos, galios koncentracijos vienose rankose bei sprendimų priėmimo neskaidrumo politinės bei pilietinės laisvės smarkiai apkarpomos. Ši problema itin svarbi Lotynų Amerikos bei Azijos šalims.
• Islamo ekstremizmas. Pakistane bei Afganistane pilietinių bei politinių teisių apkarpymai dažnai teisinami Islamo ekstremistų keliamu pavojumi. Ši problema aktuali ir didžiajai daliai Artimųjų Rytų bei daliai vakarų valstybių, kuriose siekiant kovoti su terorizmu dažnai priimami neracionalūs įstatymai, teisinamas kankinimas, pratęsiami įkalinimo terminai ar draudžiami kai kurie opoziciniai judėjimai.
