Pirmosios užuominos - 2014 metais
Sukonstruoti savadarbį automobilį nėra labai lengva. Kiekvieną kartą tuo įsitikiname kalbėdami su savadarbių projektų autoriais, kurie pasinaudodami savo fantazija ir kūrybiškumu, iš kelių skirtingų modelių sugeba sukonstruoti vieną, kvapą gniaužiantį stileiva.
Luko projektas, mums asmeniškai, yra truputėlį aukštesnio lygio. Visų pirma, mechanikos inžineriją studijuojantis vaikinas automobilio kūrimo darbus pradėjo ne pjaustydamas nereikalingų mašinų kėbulus, bet dirbdamas su specialia 3D modelių paruošimo programa „SolidWorks“.
Iš pradžių vedamas smalsumo, tačiau vėliau pradėjęs braižyti pirmuosius 3D modelius, vaikinas net nesitikėjo, jog tokį trumpą laikotarpį gims vienas ryškiausių lietuviškų savadarbių automobilių.
„Tuo metu man labai patiko Hot Rod stiliaus automobiliai. Interneto platybėse buvau peržvelgęs šimtus nuotraukų, visokių idėjų. Galvoje sukosi gausus kiekis minčių, tad galite įsivaizduoti kiek daug motyvacijos turėjau pradėti savo pirmąjį rimtą projektą“, - pasakodamas neslepia šypsenos Lukas.
Nuo vizijos iki ...
Sukurti savo fantazijos vaisių kompiuterio yra viena, tačiau perkelti tai yra realybę yra kur kas sunkiau. Kiekvienas savadarbio automobilio kūrėjas turėdamas vizualinę pusę, pradeda ieškoti kokius komponentus ar net donorą naudoti, jog kelis mėnesius kurta vizija taptų automobilių entuziastų traukos objektu.
Galbūt tai tik sutapimas, tačiau Luko garaže nuo „Auto-Moto-Parko“ laikų stovėjo niekam nereikalingi bagiai. Lukas užsiminęs apie svajonių projektą savo tėčiui, išgirdo jo ausis pamaloninusius garsus - „Gaila žiūrėti kaip tie bagiai stovi nenaudojami. Galbūt tu norėtum juos panaudoti pagal paskirtį?“ Būtent tada Luko galvoje įsijungė „idėjų generatoriaus“ režimas. Vaikinui į galvą šovė mintis panaudoti bagio važiuoklę, „Audi“ 1.8 litro variklį ir pagrindinį rėmą, ir ant jo sumontuoti kokios nors automobilio modifikuotą kėbulą.
Gavęs dar vieną motyvacijos porciją, Lukas sugrįžo prie kompiuterinės programos pagalba sukurtų brėžinių. Pirmiausia teko perbraižyti visą originalų rėmą, o vėliau ant jo pradėjo lipdyti įvairių automobilių kėbulus. Venas, antras, trečias, ketvirtas bandymas - ne vienas nesuvirpino Luko širdies.
„Galbūt kitiems jie būtų atrodę įspūdingai, tačiau man rūpėjo kiti dalykai. Norėjau, jog jis keltų emociją ir priverstų mane šypsotis“, - priduria Lukas.
Netikėtai, tačiau į pagalbą vėl atėjo tėtis, kuris užsiminė apie „ZAZ 965“. Rusišką, darbininkų klasės automobilis, kuris mūsų šalyje labai dažnai vadinamas „kupriuku“.
„Manau, jog jis puikiai tiktų tavo projektui“, - prakalbo Luko tėtis. Jeigu tėtis taip sako, reiškia jis žino ką sako.
Kol vaikino tėtis pasakojo apie nereikalingą „ZAZ“, Luko pirštai jau minkė mobilaus telefono mygtukus ir į „Google“ paieškos sistemos langelį buvo vedamas automobilio pavadinimas.
Peržvelgus tuziną įvairiausių modelio nuotraukų, Lukas iškart pradėjo galvoti - „O jeigu dabar nuleisčiau stogą? O jeigu prailginčiau priekį? O jeigu prailginčiau duris ir uždėčiau didžiulius ratus?“
„Mintys galvoje sukosi kaip vijurkas. Nauja idėja gimdavo kiekvieną sekundę, tad nenorėdamas jų užmiršti ir paleisti, pasiėmiau baltą popieriaus lapą ir pradėjau užsirašinėti.“
Jeigu Lukas gyventų komiksuose, dabar virš jo galvos įsižiebtų ryški ir geltona lemputė. Būtent tada vaikinas suprato, jog tai yra tas automobilis, kurio jam reikia. Jam patiko dizainas, „ZAZ“ skleidžiama charizma.
Matuojam, pjaustom, matuojam
Ne veltui automobilių pramonės gigantai visus naujų modelių kūrimo darbus atlieka kompiuteriu. Atlikę visus paruošiamuosius darbus, apskaičiavę kiekvieną milimetrą, tik tada inžinieriai į rankas pasiima pačius svarbiausius įrankius ir kimba į darbą.
Panašią darbų seką įvardintų Lukas, Mantas ir Nojus. Kompiuterio ekrane gimė automobilio projektas, milžiniškame interneto archyve buvo surasta pati svarbiausia ir reikalingiausia informacija.
„Automobilio neturėjau, bet jau žinojau jį kaip nuluptą“, - priduria Lukas.
Tobulindamas naująjį projektą su „Solidworks“ programa, Lukas priekinį langą susiaurino dvigubai. Originaliame modelyje jo plotis buvo apie 46 centimetrus, o Lukas jį susiaurino iki 20 centimetrų. Vėliau, kai buvo uždėtos gumos, lango plotis susiaurėjo iki net 15 centimetrų.
Sekantis žingsnis - priekinė automobilio dalis buvo prailginta puse metro. Atsižvelgus į visus išmatavimus, būtent tiek ir reikėjo prailginti, norint kėbulą uždėti ant bagio rėmo.
Iš pašiūrėje stovėjusio bagio beveik nieko nebeliko. Iš originalaus modelio liko tik apatinis rėmas, važiuoklės laikikliai ir pati važiuoklė. Visa kita buvo pakeista, atsižvelgiant į modifikuotą rusiško „ZAZ“ kėbulą.
„Daugiausiai darbų ir įvairiausių smulkmenų buvo atlikta dirbant Solidworks programa. Tik jos dėka pavyko numatyti didelius žingsnius į priekį ir padėjo išvengti netikėtų siurprizų, kurie vėliau būtų kainavę labai brangiai“, - pasakoja Lukas.
Nepaisant visų pastangų atsižvelgti į visas smulkmenas, Lukas vis dar neturėjo automobilio-donoro, kuris būtų pasiryžęs paaukoti savo gyvybę dėl šio vaikino svajonės. Lukas ieškodamas tinkamo kandidato, peržvelgė daugybę skelbimų portalų puslapių, tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse, tačiau vaikinas apsistojo ties Lietuva, o tiksliau - Lietuvos ZAZ klubu.
„Šio klubo prezidentas, Andrius Čikotas, man pardavė labai pavargusį ir surūdijusį ZAZ 965 automobilį. 1962 metų gamybos, bet kai įvyko sandoris, aš jau buvau ne Lietuvoje, teko išvykti studijuoti į Meksiką. Taip jau atsitiko, jog man išvykus, po kelių dienų sulaukiau skambučio iš tėčio su žinute, jog pas mus kieme jau stovi ilgai ieškotas automobilis.“
Tačiau iš Meksikos sugrįžęs Lukas net negalvojo koks sunkus kelias jo lauke. Net ir pats vaikinas neslepia, jog iš pradžių jam atrodė - „va tik paimsim ir nupjausim stogą, privirinsime ten, suvirinsime šen, prailginsim priekį, užkelsim ant bagio ir lėksim su vėjeliu.“
Tik prasidėjus darbams, Lukas suprato koks sudėtingas šis projektas yra. Net ir turėdamas tikslų darbų planą, vaikinas net nenutuokė, jog visi darbai pareikalaus žymiai daugiau pastangų. Pavyzdžiui, Lukas iš pradžių planavo, jog stogo nuleidimas su suvirinimu užtruks apie 5 valandas, tačiau iš tikrųjų viskam prireikė net 15 valandų.
Valanda prie valandos, savaitės po savaitės, mėnuo po mėnesio, projekto kūrimo darbai į priekį judėjo vis greičiau ir greičiau. Kiekvienas atliktas darbas trijų automanų komandą skatino dirbti dar ilgiau ir kruopščiau.
„Po kiekvieno atlikto darbelio jau matydavome sunkaus darbo vaisius, tad patys galite įsivaizduoti kokį pasitenkinimą suteikdavo matomas rezultatas“, - pasakoja Lukas.
„Tačiau jūs neįsivaizduojate kokia euforija buvo apėmusi pamačius galutinį rezultatą. Mūsų visų trijų veidai tarsi nušvito“, - su šypsena veide pasakoja unikalaus projekto autorius.
„Kai buvo atlikti darbai su kėbulu, pradėjom dirbti su bagiu, išpjaustėm visus nereikalingus vamzdžius ir atsižvelgiant į techninius brėžinius pradėjom konstruoti naują rėmą. Su bagiu buvo atlikta gal net daugiau darbų nei kad su pačiu kėbulu. Nes reikėjo viską pakeisti. Bagyje buvo tik viena sėdynė, o aš žinojau kad mano automobilyje privalo būti dvi sėdimos vietos. Be to, vairas buvo sukonstruotas per vidurį, tad teko pakeisti vairo konstrukcija, visus pedalus pernešti iš centro į šoną, galiausiai teko pakeisti gazo ir sankabos trosus, ir juos sujungti naudojant skriemulius. Taip pat sudėjom sportines sėdynes su keturių taškų sportiniais diržais. Visus vamzdžius lankstėme pas mane garaže, visi virinimai taip pat čia atlikti.“
„Kuomet buvo baigti darbai su rėmu, mes su Nojum užsikūrėm bagį ir vieškeliu pralėkėm tik su rėmu ir tai jau buvo kažkas tai nesveiko. Sėdėjom realiai ant žemės, variklis už nugaros. Jautėmės taip, lyg vairuotume didžiulį bagį.“
Gera nuotaika labai greitai pradingo, kai vaikinai pradėjo šveisti „ZAZ“ kėbulą. Pasirodo, iš laikinosios sostinės atkeliavęs „ZAZ“ per savo ilgą gyvenimą buvo matęs labai daug. Vaikinai atrado bent 20 virinimo siūlių, vienoje pusėje buvo pakeistas visas durų rėmas, matėsi kaip buvo įvirintas visai kitas slenkstis, o abiejuose šonuose įvirinti skirtingi slenksčiai. Netgi sparnai buvo pervirinti. Viskas buvo paslėptas po dideliu sluoksniu špakliaus.
Frankenšteinas
„Kodėl būtent Frankenšteinas?“ - tokį klausimą užduoda ne vienas Luko, Manto ir Nojaus kūrinį pamatęs entuziastas. O atsakymas į šį klausimą yra labai, labai paprastas.
„Užbaigę visus darbus, tiesiog sėdėjome garaže ir gurkšnojome alų. Mėgaudamiesi darbo rezultatu ir žiūrėdami į automobilį kalbėjome, dalinomės pastebėjimais į ką jis panašus. Kalbėdami ir dalindami jam įvairiausius epitetus, netyčia išsprūdo žodis - Frankenšteinas.“
Visas pervirintas, visas sulankstytas, turintis daugybę randų, virinimo siūlių, toks nuskriaustas. Jis atitinka visus Frankenšteino kriterijus.
GALERIJA
VIDEO
Jeigu savo garaže šiuo metu taip pat ką nors konstruojate, nesidrovėkite ir parodykite savo projekto eigą. Lauksime Jūsų laiškų ir nuotraukų adresu : [email protected].
