Sausio 20 d. priimtas Vilniaus apygardos teismo nutarimas, dėl gyventojų policijai atsiųstų nuotraukų su KET pažeidimais, nebuvo visiškai teisingai suprastas. „Pro akis praslydo faktas, kad policija negali bausti pažeidėjo, vadovaudamasi tik nuotraukomis“, – aiškina Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas Kęstutis Dičius.
Gyventojų informacija labai svarbi
Nutartyje rašoma, kad jei kaip neginčijamą įrodymą policija priimtų bet kurio žmogaus nuotrauką, „būtų sudarytos prielaidos piktnaudžiavimui, kai panaudojant kompiuterines technologijas administracinė atsakomybė galėtų būti naudojama asmeniniais tikslais.“
„Visuomenės pagalba kovojant prieš asmenų daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra labai reikšminga. Ypač svarbi asmenų pateikiama informacija apie šiurkščius KET pažeidimus, kurie dažniausiai užfiksuojami automobiliuose įrengtais videoregistratoriais (pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, pėsčiųjų nepraleidimas perėjoje ar važiavimas degant draudžiamam šviesoforo signalui ir pan.)“, – teigė K. Dičius.
Anot jo, norint, kad nuotrauka būtų tinkama, reikia pažeidimą nufotografuoti iš kelių kampų, turi aiškiai matytis situacija. Jei automobilis stovi „Neįgaliesiems“ ženklu pažymėtoje vietoje, taip pat reikia nufotografuoti ir automobilio vidų, prietaisų skydelį.
Ne kiekvienam pažeidimui įrodyti pakanka tik nuotraukos
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi pareigūnai įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
„2014 metais Policijos registruojamų įvykių registre užfiksuoti 33 578 asmenų pranešimai apie padarytus KET pažeidimus. Gavus iš asmenų pranešimą apie padarytą KET pažeidimą pradedama administracinio teisės pažeidimo bylos teisena. Pareigūnas, tiriantis pranešimą apie pažeidimą, kviečia į policiją transporto priemonės, kuria galimai buvo padarytas pažeidimas, savininką ar jo nurodytą kitą transporto priemonę vairavusį asmenį.
Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką nagrinėjant administracinio pažeidimo bylas, kurios pradėtos pagal kitų asmenų pateiktas nuotraukas ar vaizdo įrašus, transporto priemonės savininkui ar valdytojui nesutikus su pažeidimu, apklausiamas ir pažeidimą užfiksavęs asmuo. Pagal asmenų atsiųstą informaciją (nuotraukas, vaizdo įrašus), tinkamai surinkus įrodymus, administracinėn atsakomybėn yra patraukta daug prasižengusių vairuotojų, taikytos ir griežtos administracinės nuobaudos (pvz., teisės vairuoti atėmimas)“, – teigė pareigūnas.
Susipažinus su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi administracinėje byloje dėl KET pažeidimo, galima sutikti, kad ne kiekvienam KET pažeidimui įrodyti pakanka vien padarytos nuotraukos. Šioje byloje asmuo buvo kaltinamas tuo, kad paliko stovėti automobilį ten, kur sustojusi transporto priemonė kliudė kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
„Tokiam pažeidimui įrodyti policijos pareigūnai ne tik nufotografuoja automobilį, bet ir nubraižo schemą (joje nurodomi atstumai) ar paima vairuotojo, kuriam trukdo stovintis automobilis pravažiuoti, paaiškinimą, t. y. reikia sutikti, kad įrodymai turi būti surinkti taip, kad nekiltų abejonių dėl KET pažeidimo“, – aiškino K. Dičius.
Nuotrauka ir liudijimas teisme – pakankamas pagrindas bausti
„Policija yra dėkinga gyventojams, kurie elgiasi pilietiškai ir informuoja apie daromus KET pažeidimus. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad policija daugiausia dėmesio siekia skirti tiems KET pažeidimams, kartu ir asmenų pranešimams (vaizdo įrašai, nuotraukos) tirti, kurie kelia grėsmę eismo ir žmonių saugumui (pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, pėsčiųjų nepraleidimas perėjose, šviesoforo signalų nepaisymas ir pan.)“, – teigė K. Dičius.
Kaip pavyzdį galima pateikti ir kitokius teismų sprendimus, kai vairuotojai buvo patraukti atsakomybėn pagal asmenų policijai ar Savivaldybėms atsiųstas nuotraukas.
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 2 d. nutarime administracinėje byloje dėl KET pažeidimo pažymėjo, kad „Kolegija yra tos nuomonės, kad nors ant byloje esančios fotonuotraukos, kurioje užfiksuotas pažeidėjos automobilis, stovintis ant vejos, nėra nurodyta nuotraukos darymo data ir laikas, tačiau elektroninio laiško, kuriuo buvo atsiųsta minėta nuotrauka, kopija patvirtina, jog nuotrauka buvo padaryta elektroninio laiško kopijoje nurodytu laiku.“
Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutarimu taip pat pripažino, kad asmens pateikta nuotrauka ir liudijimas teisme yra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį kaltu dėl padaryto KET pažeidimo, t. y. palikus stovėti automobilį ant šaligatvio.
„Teisė tirti pranešimus apie transporto priemonių sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus yra suteikta ir Savivaldybių įgaliotiems asmenims, todėl pranešimus apie tokius KET pažeidimus asmenys gali siųsti ir Savivaldybėms. Manome, kad bendros gyventojų, policijos ir Savivaldybių pastangos prisidės prie eismo saugumo situacijos gerinimo mūsų šalyje“, – vylėsi pareigūnas.
