Paradoksalu ir ironiška, tačiau pianistas Freddy Kempfas žaibiškai išpopuliarėjo nelaimėjęs elitinio Piotro Čaikovskio konkurso Maskvoje, 1998 m., staigiai sukeldamas didžiules kontroversijas ir polemiką tuometinėje rusų žiniasklaidoje, kritikos tribūnoje bei melomanų rateliuose.
Šiandieną trisdešimtmetį Freddy Kempfą kritikai vadina vienu įsimintiniausių naujosios eros pianistų, nors jis pats save laiko moderniu žmogumi su senojo pasaulio dvasia. Freddy Kempfas, dar vadinamas „fortepijono žmogumi juodais drabužiais“, šį šeštadienį, spalio 20 d., 19 val. koncertuos Filharmonijos Didžiojoje salėje.
Taigi 1998 m., Maskva, Tarptautinis Piotro Čaikovskio konkursas, garsėjantis itin griežta dalyvių atranka, įspūdingomis prizinėmis sumomis ir įžymiausiomis žiuri narių pavardėmis. Tada dvidešimt vienerių Freddy Kempfas skambino Sergejaus Rachmaninovo Antrąją sonatą, kuri prilygo „seisminiam įvykiui... fortepijonas gaudė tarsi gigantiškas karilionas, skambėdamas pritvinkusiomis, krintančiomis garsų kekėmis“ (George W. Loomis, „International Herald Tribune“, 1999).
Vis dėlto, pirmoji vieta atiteko Denisui Matsujevui. Nors rodėsi, kad daugelis komisijos narių, sėkmingai susitarę su Rusijos kultūros ministerija dėl papildomo prizų fono, nutarė pirmąjį prizą padalinti perpus: Denisui Matsujevui ir Freddy Kempfui, tačiau pastarajam atiteko tik trečioji vieta. Tai išprovokavo neregėtus publikos protestus ir žiniasklaidos pasipiktinimus. Pastaroji komisijos narius viešai apkaltino šališkumu (keturis iš aštuonių prizų žiuri paskyrė vieno jų kolegos, profesoriaus Sergejaus Dorenskio mokiniams, tarp jų ir Denisui Matsujevui).
Šis įvykis taip įaudrino maskviečius, kad 1999 m. balandį pianistui grįžus į Maskvą, bilietai į jo koncertą buvo parduoti tiesiog akimirksniu, o kultūriniai miesto televizijos kanalai bent porą kartų per parą transliuodavo jo pasirodymą su Maskvos simfoniniu orkestru, atliekant Roberto Schumanno Fortepijono koncertą. Maskviečius apėmė tikra isterija. Po nesuskaičiuojamų bisų publikos salėje vis tiek nemažėjo. Ji vangiai pradėjo skirstytis tik tada, kai demonstratyviai ėmė gesti šviesos, o nekantraudama salės prižiūrėtoja pradėjo plauti grindis.
„Jaunasis pianistas užkariauja Maskvą“ – rašė minėtasis „International Herald Tribune“ apie jo triumfinį rečitalį ir pasirodymą su orkestru Maskvos konservatorijos Didžiojoje scenoje. Sukrečiantis Freddy Kempfo populiarumas ne kartą buvo lyginamas su pritrenkiančia amerikiečių pianisto Vano Cliburno sėkme, sensacingai šį konkursą laimėjus 1958 m., pačiame Šaltojo karo tarp JAV ir TSRS įkarštyje. Nors abejotina, ar Vanas Cliburnas tada pelnė tokias moterų simpatijas kaip Freddy Kempfas.
Bet tai įvyko beveik prieš 10 metų, o šiandieną Freddy Kempfas sėkmingai koncertuoja su simfoniniais orkestrais ir rengia rečitalius žymiausiose Europos, Japonijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Rytinės Azijos ir Australijos salėse. Jis įrašė ne vieną, puikiai kritikų įvertintą solinę kompaktinę plokštelę, skambindamas Bacho, Beethoveno, Chopino, Liszto, Prokofjevo, Schumanno ir Rachmaninovo kūrinius. Būtent pastarojo, Sergejaus Rachmaninovo Antrąjį koncertą fortepijonui F. Kempfas paskambins Filharmonijos Didžiojoje salėje kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, kuriam diriguos Robertas Šervenikas. Pirmoje koncerto dalyje skambės Gioacchino Rossini operos „Vilhelmas Telis“ uvertiūra ir danų kompozitoriaus Carlo Nielseno Pirmoji simfonija, Lietuvoje atliekama pirmą kartą.
Šis koncertas Vilniuje – tai ir interliudas į didžiules, itin atsakingas orkestro gastroles į Didžiąją Britaniją. Po 13 metų pertraukos lapkričio 13–25 d. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras vėl pasirodys Didžiosios Britanijos koncertų salėse, besidriekiančiose nuo Londono, Kembridžo ir Sautendo iki Bredfordo, Darbio ir Midlsbraso. Su dirigentu Robertu Šerveniku ir britų pianistu Freddy Kempfu orkestras surengs net 12 koncertų.
Šias gastroles bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaline filharmonija, organizuoja agentūra „IMG“. Gastrolėms muzikantai parengė 6 programas, kuriose skambės pirmoji iš šešių danų kompozitoriaus Carlo Nielseno simfonijų, Antoníno Dvořáko Devintoji simfonija, Johanneso Brahmso Trečioji simfonija ir kiti kūriniai, o pianistas paskambins Sergejaus Rachmaninovo Pirmą, Antrą irTrečią koncertus.
LNF inf.
