Pastaruoju metu diplomatiniuose Didžiosios Britanijos ir Argentinos santykiuose vėl jaučiamas aštrėjantis žodžių karas dėl Folklando salų. Atlanto vandenyno pietuose esantis salynas, argentiniečių vadinamas Malvinų salomis, nuo 1833 metų oficialiai priklauso Britanijai, tačiau Argentina to niekada nepripažino ir nuolat siekia perimti salų valdymą.
1982 metais tuometinis Argentinos karinis diktatorius Leopoldo Galtieri karinius dalinius pasiuntė į Folklando salas siekdamas jėga perimti salyno valdymą. Per dešimt savaičių trukusį karinį konfliktą žuvo daugiau kaip 900 karių (daugiausia argentiniečių), tačiau salyno kontrolę britai išlaikė. Šiandien dauguma argentiniečių šį karą vertina kaip tuometinės valdžios klaidą, tačiau Folklando salos išlieka tvirtas nacionalinis simbolis.
Įtampa dėl naftos
Prieš porą metų šalys susikirto dėl Britanijos kompanijų netoli Folklando salų atliekamų naftos gręžinių tyrinėjimų. 2010 metais į šiaurę nuo salų esančiuose vandenyse britai aptiko naftos telkinį „Sea Lion“ (liet. „Jūrų liūtas“).
Bendrovės „Edison Investment Research“ skaičiavimais, per du dešimtmečius Folklando salos turėtų gauti per 10,5 mlrd. JAV dolerių (27,5 mlrd. litų) pelno. Tačiau jei keturi naftos gręžiniai pradės veikti visu pajėgumu jau šiais metais, tuomet „Edison“ analitikai prognozuoja, kad pelnas per tą patį laikotarpį gali siekti 167 mlrd. JAV dolerių (438 mlrd. litų).
Pastaraisiais mėnesiais abi šalys įsitraukė į savotišką žodžių karą. Britanija išsikvietė Argentinos pasiuntinį ir prašė paaiškinti šalies pramonės ministro siūlymą boikotuoti britiškas prekes. Argentinos atstovas taip pat turėjo pasiaiškinti dėl savo šalies sprendimo neleisti prisišvartuoti dviem britų kruiziniams laivams.
Kai britai į regioną pasiuntė moderniausius eskadrinius savo minininkus „HMS Dauntless“, Argentina pateikė skundą Jungtinėms Tautoms, kad Britanija „militarizuoja“ Pietų Atlanto vandenyną. Abi valstybės, tvirtinančios savo valdžią Folklando salose, viena kitą kaltina „kolonializmu“.
Karo priešaušriai?
Hjustone esančio Raiso universiteto Lotynų Amerikos studijų profesorius Markas Jonesas naujienų agentūrai „Reuters“ teigė, kad tokie Argentinos veiksmai yra simbolinis poelgis prieš artėjantį Folklando karo trisdešimtmečio minėjimą. „Argentinos prezidentė Cristina Fernandez leidžia suprasti, kad ketina demonstruoti savo sugebėjimus tol, kol įtikins britus derėtis dėl salų suvereniteto“, – aiškino profesorius.
1982 metų konflikto dalyvis Britanijos majoras generolas Julianas Thompsonas naujienų portalui „The Times“ teigė, kad britai praras Folklando salas, jei Argentina vis dėlto nuspręs į jas įsiveržti. Pasak jo, Britanijos valdžios sprendimas apkarpyti gynybos išlaidas paliko Folklando salas be apsaugos.
Aštrių pasisakymų Britanijos atžvilgiu negailinti Argentinos prezidentė C. Fernandez de Kirchner neseniai paskelbė ketinanti į Folklando salas siųsti šalies nacionalines oro linijas, į kurias pagal 1999 metų susitarimą iki šiol skraidė tik Čilės oro linijų bendrovė „Lan“. Šį sprendimą saloje gyvenantys 3 tūkst. britų sutiko skeptiškai. Londonas teigia, kad sutiks pradėti derybas dėl salų suvereniteto tik tuo atveju, jei to norės patys salos gyventojai.
FAKTAI: Folklando salų konfliktas
Folklando salos nuo 1833 m. oficialiai priklauso Didžiajai Britanijai.
1982 m. balandžio 2 d. kilo Argentinos ir Britanijos Folklando karas.
Per konfliktą žuvo 649 argentiniečių ir 258 britų kariai.
2010 m. gegužės 6 d. britų kompanija „Rockhopper Exploration“ pranešė aptikusi naftos telkinį netoli Folklando salų.
Prognozuojama, kad aptikti naftos telkiniai per dvidešimtmetį gali duoti iki 167 mlrd. JAV dolerių (438 mlrd. litų) pelną.
Mindaugas Samkus
