Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius Vitalijus Gailius skyrė tarnybines nuobaudas Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjui A. P. ir šiuo metu vyriausiuoju tyrėju Panevėžio apygardos valdyboje dirbančiam V. V. Papeikimai FNTT statutiniams valstybės tarnautojams paskirti nustačius tarnybinio nusižengimo faktus atliekant ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo uždarojoje akcinėje bendrovėje, superkančioje spalvotųjų, tauriųjų metalų ir katalizatorių laužą. Buvusiam FNTT Vilniaus apskrities skyriaus viršininko pavaduotojui nuobauda neskirta, nes statutinis valstybės tarnautojas iš pareigų atleistas anksčiau, nei buvo baigtas tarnybinis patikrinimas.
Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad tyrėjas A. P. 8 mėnesius ikiteisminiame tyrime neatliko tyrimo veiksmų, o tyrimą kontroliuojančios Vilniaus apygardos prokurorės rašytiniai nurodymai byloje nebuvo vykdomi. Neatsižvelgiant į teismų praktiką, vieno iš įtariamųjų veika iki 2010 metų pabaigos buvo kvalifikuojama tik dėl dokumentų klastojimo, o už tokią nusikalstamą veiką Baudžiamasis kodeksas nustato piniginę baudą arba laisvės atėmimą iki trejų metų.
Nebuvo svarstoma, ar atliekamame tyrime yra sunkesnio nusikaltimo, kvalifikuotino kaip turto pasisavinimas ar sukčiavimas, požymiai. Už tokias, sunkesnes, nusikalstamas veikas Baudžiamasis kodeksas nustato itin griežtas bausmes – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Nors dar 2010 metais pavasarį gautoje specialisto išvadoje konstatuota, kad uždaroji akcinė bendrovė 325 asmenims neišmokėjo daugiau nei 2,6 milijono litų, o valstybei padaryta žala siekia daugiau nei 400 tūkstančių litų, tačiau per tą laiką nebuvo svarstomas bendrovės kaip juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas.
Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu nustatytus faktus konstatuota, kad tyrėjas A. P., atlikdamas minėtą ikiteisminį tyrimą, per 8 mėnesius nesiėmė visų įstatymų nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, nevykdė duotų prokurorų nurodymų, tuo pažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas nuostatas ir tyrėjo pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus. Aplaidžiai vykdant pareigas kilo neigiamos pasekmės – nebuvo nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir kitos nusikalstamos veiklos aplinkybės. Tokiais veiksmais tyrėjas A. P. padarė tarnybinį nusižengimą, todėl FNTT direktoriui patvirtinus tarnybinio patikrinimo išvadas, jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Tarnybinio patikrinimo metu tarnybinio nusižengimo faktai nustatyti ne tik tyrėjo A. P., bet ir tuometinio FNTT Vilniaus apskrities skyriaus viršininko V. V. veiksmuose. Konstatuota, kad V. V., vykdydamas FNTT Vilniaus apskrities skyriaus vadovo funkcijas ir būdamas asmeniškai atsakingas už šio skyriaus darbą, nuo 2010 m. kovo mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn., per faktiškai dirbtą laiką, aplaidžiai vykdė įstaigos padalinio vadovo pareigas. Be to, naudodamasis uždarosios akcinės bendrovės, dėl kurios tyrėjas A. P. atliko ikiteisminį tyrimą, automobiliu, skyriaus vadovas nesiėmė priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui išvengti.
Už įvardytus tarnybinius nusižengimus, tarnybinio patikrinimo metu išaiškintus faktus ir aplinkybes FNTT Panevėžio apygardos valdybos vyriausiajam tyrėjui V. V. skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Apie atlikto tarnybinio patikrinimo rezultatus, vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimais, informuota Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
