Kaip nurodo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), ikiteisminio tyrimo duomenimis, Klaipėdos mieste kreditus už užstatą teikiančios bendrovės direktorius sugalvojo būdą pasipelnyti ir į savo sukurtą nusikalstamos veiklos schemą įtraukė tris įmones.
Sugalvojęs pagudrauti su buhalterine apskaita, direktorius su anksčiau tarpininkavimo paslaugas teikusios bendrovės direktore susitarė, kad ši išrašys sąskaitas faktūras ir grynųjų pinigų priėmimo kvitus už paslaugas, kurios, kaip įtaria pareigūnai, nebuvo suteiktos. Už tokį susitarimą direktorė galimai gaudavo atlygį, kurio dydis priklausydavo nuo sąskaitoje įrašytos sumos.
Šias, tikėtina, netikras sąskaitas ir kvitus įmonės galimai įtraukdavo į buhalterinę apskaitą, o finansinę machinaciją sumanęs direktorius sąskaitose nurodytas sumas iš įmonės lėšų grynaisiais pinigais pasiimdavo sau. Įtariama, kad minėtasis direktorius, padedant tarpininkavimo paslaugas teikusios bendrovės direktorei, tokia pačia schema veikė ir įmonėje, kuriai vadovavo anksčiau.
Galėjo pasisavinti per 90 tūkst.
Pareigūnai skaičiuoja, kad taip direktorius per daugiau nei trejus metus galėjo pasisavinti per 90 tūkst. eurų. Valstybei nesumokėta pelno mokesčio suma siekia 15 tūkst. eurų.
Įtarimai pareikšti dviem asmenims. Ikiteisminiam tyrimui vadovavusiai Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei Vidai Skalauskienei surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota teismui.
Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki dešimties metų. Už mokesčių vengimą, kai suma viršija 100 MGL, griežčiausia galima bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Griežčiausia bausmė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų, tiek pat daugiausiai gali būti skiriama ir už neteisingų duomenų apie pajamas pateikimą.
