Visiems bendrininkų grupės nariams pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo dideliu mastu, dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Trims įtariamiesiems skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Tarp suimtųjų ir galimą nusikalstamą planą parengęs organizatorius – anksčiau ne kartą už finansinius nusikaltimus teistas vilnietis.
Pirminiais tyrimo duomenimis, bendrininkų grupės nariai įsigydavo bendroves, turinčias skolų ir negalinčias atsiskaityti su verslo partneriais. Tokių bendrovių akcijų pardavimas buvo fiktyvus, nes nusikalstamos grupės asmenys ne tik nemokėdavo už tariamai įsigyjamas įmonių akcijas, bet ir patys gaudavo atlygį iš buvusių bendrovių savininkų ar atsakingų asmenų. Įregistravus „įsigytas“ įmones, buvo pasirašomi bendrovių dokumentų, turto perėmimo aktai. Vėliau naujieji bendrovių „savininkai“ perrašydavo įmonių akcijas ne kartą teistiems ar neturintiems nuolatinės gyvenamosios vietos asmenims. Išaiškinta, kad dažniausiai tariamai perparduotų bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentai būdavo sunaikinami. Kitos įsigytos bendrovės sąmoningai buvo valdomos taip, kad jos po kiek laiko bankrutuodavo. Nustatyta, kad fiktyviai įsigytos bendrovės liko skolingos daugiau nei 800 tūkst. litų valstybės biudžetui ir kitiems kreditoriams.
Nusikalstamos grupės narių namuose ir darbo vietose FNTT tyrėjai atliko 25 kratas, kurių metu rasti ir paimti tariamai įsigytų bendrovių buhalterinės apskaitos, kitų Lietuvos įmonių ir užsienio valstybių kompanijų dokumentai, antspaudai bei prisijungimo prie banko sąskaitų generatoriai ir kiti daiktai, naudojami nusikalstamai veiklai vykdyti.
Baudžiamasis kodeksas nustato, kad už sukčiavimą įtariamiesiems gali būti skirta maksimali laisvės atėmimo iki 8 metų bausmė.
