„flyLAL“ atstovai pasipiktinusiems keleiviams paaiškino, kad bendrovė tiesiog pristigo lėktuvų. Jiems nebuvo pasiūlyta skristi kitų bendrovių lėktuvais per kitus oro uostus, kaip dažniausiai daroma tokiais atvejais.
Keleivių bagažas buvo užregistruotas aštuntai valandai vakaro. Jiems patiems pasirodyti terminale liepta pora valandų anksčiau.
Tiesa, žmonės gavo 25 litų vertės talonų pavalgyti oro uoste, taip pat galėjo paskambinti „flyLAL“ sąskaita.
Civilinės aviacijos administracijos vadovas Kęstutis Auryla teigė, kad nenormalu, jei keleiviams reisas atidedamas tokiam ilgam laikui.
„Paprastai kitos oro bendrovės savo keleivius išskraidina kitų oro bendrovių lėktuvais ir net per kitus oro uostus, bet „flyLAL“ neturi daug sutarčių su kitomis bendrovėmis.
Be to, Kijevą galima pasiekti tik su Čekijos ČSA per Prahą ar su Vokietijos „Lufthansa“ – per Frankfurtą, bet išsiųsti keleivių per šiuos oro uostus nebuvo suskubta“, – stebėjosi K.Auryla.
„flyLAL“ generalinis direktorius Arūnas Griškėnas sakė, kad skrydis į Kijevą atidėtas dėl techninių priežasčių, bet jų nenurodė.
Pasak jo, nuskraidinti kitų oro bendrovių lėktuvais keleivius į Kijevą nebuvo galimybių, nes nė viena oro bendrovė daugiau neskraido, o naudotis tarpiniais oro uostais būtų užtrukę dar ilgiau.
„flyLAL“ lėktuvas „Saab 2000“, „Lietuvos ryto“ duomenimis, turėjęs rytą skristi į Ukrainą, laiku nebuvo parengtas skrydžiui dėl užsitęsusių planinės techninės priežiūros darbų.
Aviatoriai teigia, kad tai prilygsta tokiai situacijai, kai nustatytu laiku negali pasiimti automobilio iš remonto dirbtuvių.
Problemų dėl „Saab 2000“ pasitaiko neretai. Ne kartą rašyta, kad lėktuvai, jau pakilę į orą, dėl techninių problemų turėjo skristi atgal.
Oro bendrovė griežtai laikosi saugumo reikalavimų, todėl nerizikuoja kilus bet kokių neaiškumų.
Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą yra numatytos bendros kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisyklės skrydžio atidėjimo atveju.
Jei skrydis vėluoja ilgai, reglamentas nenumato keleiviui teisės gauti kompensaciją, o tik teisę į pagalbą ir rūpybą (nemokamas maistas, gaivieji gėrimai, apgyvendinimas viešbutyje, nemokami telefono skambučiai du kartus, fakso pranešimai ar elektroniniai laiškai).
Bet už žalą, atsiradusią dėl vėlavimo, keleivis gali iš vežėjo reikalauti nuostolių atlyginimo pagal Monrealio konvenciją (iki 4150 SDR, arba apie 16,5 tūkst. litų).
Už reglamento reikalavimų laikymąsi Lietuvoje atsakinga Civilinės aviacijos administracija. Todėl keleiviai pretenzijas dėl vežėjų veiksmų gali pateikti šiai organizacijai. Be to, keleiviai turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.
REKLAMA
