.jpg)
Meno sekliai ant slaptos sienos rūmuose Florencijoje mano atradę Leonardo da Vinci paveikslo pėdsakus.Šio kūrinio niekas nematė daugiau kaip keturis šimtmečius, praneša naujienų agentūra AFP.
Pėdsakai aptikti naudojant mažus zondus, prasiskverbusius pro sieną, dengiančią originalų paviršių prabangioje sa
lėje Vecchio rūmuose. Ten rasta juodo pigmento, naudoto tapant ir „Moną Lizą“, teigia istorikai ir pareigūnai.Šis tyrimas atliktas San Diego universiteto meno istorijos profesoriaus Maurizio Seracini iniciatyva. Jam naudota naujausia technologija.
„Mangano ir geležies, rasto juodame pigmente, sudėtis išimtinai būdinga tik L. da Vinci paveikslams“, – žurnalistams teigė M. Seracini, kurio naudojami metodai meno pasaulyje vertinami prieštaringai.
Jis nurodė, kad L. da Vinci „Moną Lizą“ tapė maždaug tuo pat metu, kaip ir seniai dingusią freską „Anghiari mūšis“, tačiau teigė, kad tyrimai dar nėra „galutiniai“ ir juos reikės tęsti.
„Nors vis dar esame pirminėse tyrimo stadijose ir dar reikia nuveikti labai daug, kad šią mįslę įmintume, įrodymai leidžia manyti, kad ieškome reikiamoje vietoje“, – kalbėjo M. Seracini.
Zondai ant paslėptos sienos taip pat aptiko raudono lako ir rudo pigmento bei oro tarpą tarp senosios sienos ir naujosios, pastatytos priešais ją.
L. da Vinci (1452–1519) 1440 metų mūšį tarp Milano ir Florencijos pajėgų vaizduojantį paveikslą salėje, kurioje posėdžiavo Florencijos valdžia, pradėjo tapyti 1505 metais, tačiau jo niekada nebaigė, nes pradėjo lietis spalvos.
Tačiau nepaisant to, dailininko amžininkai freską gyrė: meno istorikas ir dailininkas Giorgio Vasari pavadino ją „grakščia grožybe“, o flamandų baroko tapytojas Pereris Paulas Rubensas nupiešė žymiąją jos kopiją.
Rubenso eskize vaizduojama kruvina scena, kurioje raitėliai mojuoja kardais ir trypia pėstininkus – jų veidai persikreipę iš pykčio, o jų raumeningų žirgų akys išsprogę iš baimės.
Kai kurie istorikai mano, kad G. Vasari sieną priešais freską pastatė norėdamas išsaugoti L. da Vinci darbą iš pagarbos žinomam meistrui, o tuomet ant naujosios sienos 1563 metais nutapė savo darbą „Marciano mūšis“.
„Cheminės analizės duomenys, nors ir nėra galutiniai, leidžia teigti, kad L. da Vinci paveikslas, kuris, kaip ilgai manyta, sunaikintas XVI amžiaus viduryje, gali egzistuoti už G. Vasari kūrinio“, – teigia tyrimo dalyviai.
Anot M. Seracini, pats G. Vasari savo paveiksle paliko užuominą apie paslėptą L. da Vinci kūrinį – tai užrašas „Cerca Trova“ („Ieškok ir rasi“) ant vėliavos, kurią laiko vienas vaizduojamas karys.
Tyrėjus rėmė „National Geographic“. JAV organizacijos vykdomasis viceprezidentas Terry Garcia žurnalistams teigė: „Esu įsitikinęs, kad jis ten yra.“
„Tai labai jaudinantis ir labai svarbus dalykas mūsų miesto ateičiai. Tai nėra kokio pamišusio žmogaus, įsimylėjusio paslaptį, žygis, o svarbus dalykas mūsų šalies kultūros politikai“, – kalbėjo Florencijos meras Matteo Renzi.
Meras teigė paprašęs Italijos vyriausybės leidimo toliau dešimtyje vietų zonduoti G. Vasari paveikslą, kur jau nebėra originalo ir kur paveikslas per pastaruosius šimtmečius retušuotas.
„Turime nustatyti, kokia paveikslo dalis likusi. Siūlome ministerijai pašalinti vietas, kurios buvo restauruojamos“, – kalbėjo jis.
Tačiau tyrimai Florencijoje vertinami prieštaringai. Jie sulaukė ir meno policijos dėmesio, kai tyrėjai G. Vasari kūrinyje išgręžė šešias mažas skylytes, nors norint pasiekti paslėptą sieną, prašyta leidimo gręžti 14.
Technologiją, panaudotą šiame tyrime, sukūrė JAV branduolinės fizikos specialistas Robertas Smitheris. Jis sukonstravo specialią kamerą, leidžiančią padaryti didelės raiškos žmogaus kūne esančio vėžinio naviko nuotraukas.
Renesanso laikų mokslininkas ir menininkas L. da Vinci sukūrė žymiausią pasaulyje kūrinį „Mona Lisa“. Tačiau iki mūsų laikų išliko vos keletas jo kūrinių, o nuolat bandoma atrasti pėdsakus tų, apie kuriuos užsimenama rašytiniuose šaltiniuose.
Meno pasaulio mokslininkai praėjusiais metais pasirašė peticiją, kurioje skundžiasi, kad paieška yra ne kas kitas, tik „Dano Browno stiliaus“ reklaminis triukas, keliantis grėsmę G. Vasari freskai.
