Didžiųjų prekybos tinklų apyvarta jau mažėja, o jiems produkciją tiekiančių gamintojų turimose firminėse parduotuvėse pirkėjų eilės ilgėja.
Anksčiau didieji prekybos tinklai nustelbdavo mažas parduotuves, tačiau šiandien didžiausias mažųjų konkurentas - suaktyvėjusi prekyba turguose.
Mokesčių naštą uždėjusi valdžia ir nekontroliuojamas turgus labiausiai žlugdo šalies mėsos produktų gamintojų viltis.
Nors gamintojų firminėse parduotuvėse galima įsigyti neabejotinos kilmės produkcijos, taupydami gyventojai mėsos pirkti traukia į turgus. Tačiau firminės duonos, pieno produktų parduotuvės vis dar turi gausų ištikimų pirkėjų būrį. Anot gamintojų atstovų, per savo firminių parduotuvių tinklus jie parduoda gana didelį pačių gaminamos produkcijos kiekį, todėl šis prekybos būdas, tikėtina, plėsis.
Turgus tapo konkurentu.
UAB "Sistem" ("Kauno mėsinė") komercijos direktorius Imedas Dlugaborskis LŽ dėstė, kad firminės mėsos parduotuvės išties gerus laikus išgyveno nuo pernai metų vasaros iki metų pabaigos. "Tačiau kai valdžia padidino mokesčius, pardavimas pradėjo kristi, ir mes kuriam laikui sustabdėme plėtros planus. Pajutome, kad sumažėjo pirkėjų, ir žinome, kur jie pradėjo pirkti mėsą - didelis srautas pirkėjų persimetė į turgus, kur prekiaujama pigiais lenkiškais mėsos produktais", - konstatuoja I.Dlugaborskis.
Pasak jo, padidėjus mokesčių naštai gamintojai nebeišgali konkuruoti su turgaus prekeiviais, kurie neveda apskaitos ir oficialiai parodo tik "kas kelintą kiaulę".
"Pernai mūsų kainos buvo tokios pačios, kaip ir turguje, todėl net plėtėme firminių parduotuvių tinklą, bet staiga įstrigome gavę "dovanų" mokesčius ir naują konkurentą - turgų. Anksčiau pirkėjų užteko ir prekybos centrams, ir mums. Iš prieš 6-7 metus turėtų 50 parduotuvių palikome vos 12 dėl per didelio rinkos dalyvių skaičiaus, o šiandien tenka stabdyti plėtrą dėl neapgalvotos valdžios politikos", - sako pašnekovas.
Jo nuomone, mėsos perdirbėjų firminės parduotuvės išliks, nes prekyba jose gamintojui vis tiek duoda nemažai naudos, o pirkėjai jose apsiperka net iki 30 proc. pigiau nei didžiuosiuose prekybos tinkluose.
"Už į prekybos tinklą patiektas prekes pinigai grįžta po 30 dienų, kartais tenka juos išsireikalauti net per teismus. O parduodant gaminius savo parduotuvėje, jie grįžta iškart. Mūsų antkainis siekia 10-12 proc., o prekybos tinklai jį užsikelia net 40-50 procentų", - neslepia I.Dlugaborskis.
Kalbėdamas apie prekybos tinkluose organizuojamas šviežios mėsos pardavimo akcijas jis sako, kad tik per stebuklą gali susikaupti pigiau parduodamos vietinių gamintojų produkcijos perteklius. "Nė vienas gamintojas už dyka nepardavinėja. Todėl mūsų prekybos tinkluose per akcijas parduodama mėsa yra Vakarų Europoje susikaupusio pertekliaus realizavimas, o tai reiškia, kad mėsa yra atkeliavusi vakuume. Prekybos tinklai iš užsienio gamintojų užsako didelį kiekį ir kartu susitaria dėl nemažų nuolaidų, dar šiek tiek patys sumažina antkainius bei skatina pirkimą", - pasakoja pašnekovas.
Pasak jo, lietuviškos mėsos produkcijos šalyje beveik nėra, net firminėse parduotuvėse, nes didžioji dalis gyvų ir Lietuvoje išaugintų kiaulių iškeliauja į Rusiją. Pašnekovo teigimu, lietuviai valgo lenkišką, vokišką, belgišką ir prancūzišką mėsą.
Perspektyvų yra
Duonos ir pyragų gamintojos "Klaipėdos duona" pardavimo direktorius Remigijus Ivanauskas LŽ teigė, kad šiuo metu firminės parduotuvės neprarado nė vieno pirkėjo, tuo metu juntamas produkcijos pardavimo sumažėjimas didžiuosiuose prekybos tinkluose.
"Į firminę parduotuvę pirkėjus traukia du svarbiausi dalykai - šviežia produkcija ir patrauklesnė kaina. Savo parduotuvėse turime galimybę parduoti gaminius šiek tiek pigiau, nes, pavyzdžiui, šilta duona nefasuojama ir neraikoma. Šios sąnaudos atmetamos, ir duonos kepaliukas atpinga 10-20 centų. Pirkėjui tai labai svarbu", - dėsto R.Ivanauskas.
Pasak jo, firminės prekybos vietos turi savo pirkėją, kuris niekada nenusisuks nuo mažų gamintojų parduotuvių. Net kai stipriai keitėsi gyventojų vartojimo įpročiai ir ypač suklestėjo didieji prekybos tinklai, anot pašnekovo, pirkėjų nesumažėjo ir gamintojų parduotuvėse.
"Tai rodo, kad tokios parduotuvės yra reikalingos, o sunkmečiu jos duoda naudos tiek pirkėjui, tiek pačiam gamintojui. Firminės parduotuvės pirmiausia garantuoja papildomą pardavimą. Jeigu neturėtume šių prekybos vietų, vargu ar tokį kiekį prekių parduotume kur nors kitur, nes konkurencija išties didelė", - sako R.Ivanauskas. Pasak jo, firminių parduotuvių tinkle parduodama svarbi produkcijos dalis, todėl neatsisakoma ir plėtros planų.
LŽ pakalbintas UAB "Žemaitijos prekyba" direktorius Rolandas Žygelis pažymi, kad šiuo metu į mažmeninės prekybos vietas atsipirkti traukia tie žmonės, kurie savotiškai bijo didžiuosiuose prekybos tinkluose išleisti daug pinigų "impulso prekėms".
Pašnekovas linkęs paneigti nuomonę, kad firminės gamintojų parduotuvės yra tik "kvartalo bobučių" tinklas. "Žinoma, žmogaus, kuris prisiperka maisto kelioms savaitėms, firminiai skyreliai netenkina. Firminės parduotuvės skirtos norintiesiems užsukti kasdien, tiems, kurie prekes renkasi iš savo pamėgtos produkcijos asortimento", - dėsto jis.
Pasak jo, gamintojai savo prekybos vietose pirkėjams dažnai siūlo ir daug tokių gaminių, kurių kitose parduotuvėse nėra galimybės įsigyti. Matoma, kad daugiau pirkėjų sulaukia tos firminių parduotuvių vietos, kur po vienu stogu yra parduodama kelių skirtingų gamintojų produkcija. Dėl šios priežasties ir galimybės būti lankstesniems už didžiuosius prekybos tinklus, pasak R.Žygelio, šiemet net planuojama plėsti firminių parduotuvių tinklą.
"KG Group" viešųjų ryšių vadovė Aldona Grinienė LŽ sakė, kad pagrindinis "Vilniaus paukštyno" firminių parduotuvių varikliukas išlieka tas pats - tinkamas produkcijos pristatymas nuolatiniams klientams, kurie gerais įspūdžiais pasidalija su kitais.
"Savo klientams parduotuvėse rengiame degustacijas, renginius, prekiaujame tuo, ko nėra prekybos centruose, ir taip išsiskiriame iš konkurentų", - pabrėžia A.Grinienė.
Jolita ŽVIRBLYTĖ
