Pasaulio rinkose toliau sparčiai brangstant elektrai ir dujoms, energetinių išteklių kainos išliks aukštos dar metus ar pusantrų, sako finansų viceministras Gediminas Norkūnas.
„Lūkestis yra, kad aukštos energetinių išteklių kainos dar liks kurį laiką. Kol kas sunku pasakyti, kiek, bet panašu, kad metus-pusantrų metų vis dar galime susidurti su aukštesniu lygiu“, – penktadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje pareiškė G. Norkūnas.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) Dujų ir elektros departamento vadovė Jurga Grudzinskaitė-Gainovskė sako, kad elektros kaina visose „Nord Pool“ biržos Baltijos šalių kainų zonose auga „itin drastiškai“.
„2022 metų antrame pusmetyje elektros kaina gali pasiekti ir 207 eurus už megavatvalandę (MWh)“, – komisijos posėdyje pareiškė VERT atstovė.
Jos teigimu, be valstybės paramos elektros tarifas augtų kartais, o su valstybės subsidija augimas galėtų būti iki 40 procentų.
Pasak VERT atstovės, iki 1 tūkst. kWh elektros per metus suvartojantys gyventoji be valstybės subsidijos nuo liepos mokėtų vidutiniškai 27,3 euro per mėnesį daugiau, su parama – tik 5,35 euro daugiau.
J. Grudzinskaitės-Gainovskės teigimu, prognozuojama, kad dujų kainos biržose irgi bus „aukštumose“ ir antrąjį pusmetį kainuos apie 95 eurus už MWh, iš jų daugiau nei 40 eurų padengtų valstybė: „50,5 euro už MWh galėtų būti įskaičiuojama kaina į tarifą įvertinus valstybės subsidijos galimybes“.
Pasak J. Grudzinskaitės-Gainovskės, VERT sprendimus dėl dujų ir elektros kainų buitiniams vartotojams nuo liepos priims iki gegužės pabaigos.
Siekdama sušvelninti energetikos kainas, Vyriausybė pateikė antiinfliacinį planą, kaip ketinama remti gyventojus dėl išaugusių energijos kainų ir spartinti energetinės nepriklausomybės stiprinimą.
Elektros kainų augimas nuo liepos bus kompensuojamas visiems buitiniams vartotojams, nepriklausomai nuo tiekėjo. Tiek elektros, tiek dujų kainos neturėtų augti labiau nei 40-50 proc., o konkrečius jų dydžius nustatys Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Pagal dabartines tendencijas rinkose elektros kaina nuo liepos 1 dienos galėtų augti apie 80–90 proc. (iki 0,31–0,32 euro už kilovatvalandę). Tuo metu gamtinių dujų kaina pirmos grupės vartotojams augtų du kartus (iki 1,6 euro už kubinį metrą), antros grupės – apie 2,4 karto (iki 1,34–1,35 euro).
Dujų ir elektros kainų kompensavimui gyventojams Vyriausybė iš biudžeto numato skirti iki 570 mln. eurų. Kiek iš jų teks elektros ir dujų tiekėjai „Ignitis“, o kiek – kitiems nepriklausomiems elektros tiekėjams, kol kas neaišku.
Lietuva praėjusį savaitgalį visiškai atsisakė Rusijos koncerno „Gazprom“ dujų importo.
Vilnius, balandžio 8 d. (BNS). Pasaulio rinkose toliau sparčiai brangstant elektrai ir dujoms, energetinių išteklių kainos išliks aukštos dar metus ar pusantrų, sako finansų viceministras Gediminas Norkūnas.
„Lūkestis yra, kad aukštos energetinių išteklių kainos dar liks kurį laiką. Kol kas sunku pasakyti, kiek, bet panašu, kad metus-pusantrų metų vis dar galime susidurti su aukštesniu lygiu“, – penktadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje pareiškė G. Norkūnas.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) Dujų ir elektros departamento vadovė Jurga Grudzinskaitė-Gainovskė sako, kad elektros kaina visose „Nord Pool“ biržos Baltijos šalių kainų zonose auga „itin drastiškai“.
„2022 metų antrame pusmetyje elektros kaina gali pasiekti ir 207 eurus už megavatvalandę (MWh)“, – komisijos posėdyje pareiškė VERT atstovė.
Jos teigimu, be valstybės paramos elektros tarifas augtų kartais, o su valstybės subsidija augimas galėtų būti iki 40 procentų.
Pasak VERT atstovės, iki 1 tūkst. kWh elektros per metus suvartojantys gyventoji be valstybės subsidijos nuo liepos mokėtų vidutiniškai 27,3 euro per mėnesį daugiau, su parama – tik 5,35 euro daugiau.
J. Grudzinskaitės-Gainovskės teigimu, prognozuojama, kad dujų kainos biržose irgi bus „aukštumose“ ir antrąjį pusmetį kainuos apie 95 eurus už MWh, iš jų daugiau nei 40 eurų padengtų valstybė: „50,5 euro už MWh galėtų būti įskaičiuojama kaina į tarifą įvertinus valstybės subsidijos galimybes“.
Pasak J. Grudzinskaitės-Gainovskės, VERT sprendimus dėl dujų ir elektros kainų buitiniams vartotojams nuo liepos priims iki gegužės pabaigos.
Siekdama sušvelninti energetikos kainas, Vyriausybė pateikė antiinfliacinį planą, kaip ketinama remti gyventojus dėl išaugusių energijos kainų ir spartinti energetinės nepriklausomybės stiprinimą.
Elektros kainų augimas nuo liepos bus kompensuojamas visiems buitiniams vartotojams, nepriklausomai nuo tiekėjo. Tiek elektros, tiek dujų kainos neturėtų augti labiau nei 40-50 proc., o konkrečius jų dydžius nustatys Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Pagal dabartines tendencijas rinkose elektros kaina nuo liepos 1 dienos galėtų augti apie 80–90 proc. (iki 0,31–0,32 euro už kilovatvalandę). Tuo metu gamtinių dujų kaina pirmos grupės vartotojams augtų du kartus (iki 1,6 euro už kubinį metrą), antros grupės – apie 2,4 karto (iki 1,34–1,35 euro).
Dujų ir elektros kainų kompensavimui gyventojams Vyriausybė iš biudžeto numato skirti iki 570 mln. eurų. Kiek iš jų teks elektros ir dujų tiekėjai „Ignitis“, o kiek – kitiems nepriklausomiems elektros tiekėjams, kol kas neaišku.
Lietuva praėjusį savaitgalį visiškai atsisakė Rusijos koncerno „Gazprom“ dujų importo.
