Pasak V. Šapokos, pajamų nelygybė nėra vien Lietuvos fenomenas: vos 1 proc. pasaulio turtingųjų turi sukaupę virš 50 proc. viso pasaulio turto. Tad lygiava – nėra išeitis, tai parodo ir istorijos pamokos, sako jis.
„Lygiava priešinga žmogaus prigimčiai. Tyrimai rodo, kada nelygybė yra sąžininga. Kai žmogus daugiau stengiasi, daugiau uždirba, žmonės tai vertina teigiamai. Jei smarkiai dirbate, neištiesiate nugaros per visą dieną, o kolega tiek pat uždirbantis tiesiog užsiima savo asmeninaisi reikalais, tuomet kyla tik pyktis.
Į šį fenomeną reikia giliau pažiūrėti. Dirbantys žmonės, smarkiai dirbantys žmonės negali išlipti iš skurdo. Tai didžiulė problema“, - sako finansų ministras.
Tačiau dar didesne problema jis įvardija turtinguosius, kurie turtus susikrovė neleistinais būdais.
„Dalis tų, kurie sukaupia turtus tai padaro nesąžiningai, dėl korupcijos, mokesčių vengimo ar elementarių vagysčių. Šiuos klausimus reikia spręsti“, - sako jis.
V. Šapoka nurodo, kad visų pirma reikia spręsti skurdo klausimą: didinti mažai uždirbančių pajamas, kad jie galėtų atsistoti ant kojų. Be to, reikia sukurti saugumo jausmą netekusiems darbo, sergantiems ir pensinio amžiaus žmonėms.
„Negalime toleruoti bet kokios korupcijos. Reikia efektyviau išmokti leisti valstybės pinigus, nes tada atsiras ir paskatos mokėti mokesčius. Negalėsime sukurti gerovės, jei neaugs šalies ekonomika, turime reformuoti švietimą, skatinti investicijas ir verslumą. Tai tie žingsniai, kuriuos privalome padaryti“, - kalbėjo jis.
V. Vasiliauskas: problema slypi visuomenės požiūryje
Anot Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, siekiant mažinti pajamų nelygybę reikia pirmiausiai susidoroti su šešėline ekonomika.
„Mes galime vartytis kūlversčiais, bet nieko nepavyks, kada ketvirtadalis ekonomikos yra šešėlyje“, - tikino V. Vasiliauskas.
Jis tikino, kad problema yra visuomenės požiūris bei netinkamas mokesčių administravimas.
„Pirmiausiai negerai yra su mūsų galva ir galva tų, kurie taip šneka. Mokesčių nemokėjimas yra vagystė ir kol mes visoje valstybėje tai toleruosime, kol vyraus toks požiūris, kad, ai, nesumokėjau, kol nueina byla iki sprendimo, gana porą metų lygtinai. (...) Mes nesame drakonų valstybė, kur atima viską per mokesčius. Du esminiai momentai - sistema kaip tokia vietomis neveikia, ir antras dalykas - negali būti selektyvaus mokesčių administravimo, kuris, drįstu teigti, iki neseno laiko buvo“, - teigė V. Vasiliauskas, paklaustas, kodėl vengiama mokėti mokesčius.
Anot jo, dėl korupcijos, kai vienas asmuo daug dirba, tačiau nesukaupia turto, o kitas - nelegaliai susikrauna turtus, skatina socialines problemas, nepasitenkinimą valstybe ir emigraciją.
Anot centrinio banko vadovo, šalyje būtina pertvarkyti mokesčių sistemą, pensijų fondus bei švietimo sistemą.
Eurostato duomenimis, Lietuvoje pajamų nelygybė yra viena didžiausių Europos Sąjungoje ir toliau auga. 2012 metais po 20 proc. daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų pajamos skyrėsi 5, o 2016 metais - jau 7 kartus. Bendrijos vidurkis yra 5 kartai.
Be to, skurde gyvena kas penktas Lietuvos gyventojas, didelė jų dalis - dirbantys, tačiau gaunantys mažas pajamas, taip pat bedarbiai ir pensininkai, teigia Lietuvos bankas.
Anot centrinio banko, pajamų nelygybę mažintų didesnis biudžeto perskirstymas. Pagal biudžeto ir BVP santykį pernai Lietuva buvo ES valstybių sąrašo pabaigoje: pagal surenkamas pajamas (34,5 proc. BVP) - trečia nuo pabaigos, o pagal išlaidas (34,2 proc. BVP) - priešpaskutinė.
