„Nuo 2017 metų, išnykus neigiamam išorės veiksnių poveikiui - nustojus mažėti pasaulinėms naftos kainoms, numatomas infliacijos paspartėjimas, kuris tęsis visą vidutinį laikotarpį“, - rašoma pranešime spaudai.
Šiais metais ministerija tikisi 0,7 proc. infliacijos, 2017 metais - 2,2 proc., o 2018-2019 metais – po 2,5 procento.
Pernai rugsėjį ministerija šiems metams prognozavo 1,4 proc. vidutinę metinę infliaciją, kuri 2017 metais, tikėtasi, turėtų paspartėti iki 1,9 procento.
Šią savaitę prognozes atnaujinęs Lietuvos bankas šiemet tikisi 0,5 proc., o kitąmet - 1,8 proc. infliacijos.
Praėjusiais metais Lietuvoje buvo 0,7 proc. metinė defliacija. Paskutinį kartą defliaciniai metai buvo 2003-aisiais.
Finansų ministerija prognozuoja, kad darbo rinkoje besikeičiančios derybinės galios gerins darbo uždarbio perspektyvas, o kartu mažės ir šalies nedarbo lygis.
Penktadienį paskelbtose atnaujintose makroekonominėse prognozėse nurodoma, kad nedarbo lygis, kuris pernai siekė 9,1 proc., šiemet sumažės iki 8 proc. (pernai rugsėjo prognozė - 8,8 proc.). Kitų metų prognozė sumažinta 0,7 punkto iki 7,1 proc., 2018 metų - 0,2 punkto iki 6,3 procento. 2019 metais tikimasi, kad nedarbo lygis sieks 5,4 procento.
Ministerijos teigimu, dėl augančios darbo jėgos paklausos atlyginimų didėjimo tempas vidutiniu laikotarpiu išliks spartus ir augs visą laikotarpį.
Prognozuojama, kad vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis šiemet augs 5,8 proc. (pernai rugsėjį - 5,3 proc.), o kitąmet - 6 proc. (5,7 proc.), 2018 metais - 6,1 proc. (6,2 proc.). 2019 metais laukiama 6,2 proc. atlyginimų augimo.
Finansų ministerijos manymu, darbo užmokestis sparčiausiai augs privačiame sektoriuje, aukšto darbo našumo veiklose, didele darbo jėgos paklausa, taip pat veiklose, kuriose darbo užmokestis mažiausias.
