Pernai gruodį ministerija prognozavo 0,7 proc. BVP augimą šiemet ir po 3 proc. 2024–2025 metais.
Vidutinė metinė infliacija, numatoma, sieks 8,5 proc. – 0,9 procentinio punkto mažiau nei skaičiuota gruodį (9,4 proc.), o vėlesniais vidutinio laikotarpio metais ji turėtų priartėti prie 2 procentų.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Rusijos karas prieš Ukrainą ir iš to kylantis neapibrėžtumas ir toliau veikia Lietuvos ekonomiką, tačiau nepaisant to, šalies ūkis demonstruoja atsparumą.
„Stabilizavusis situacijai tarptautinėse energetikos rinkose 2023 metais infliacija bus žemesnė nei prognozavome anksčiau – kainų augimas turėtų grįžti į vienaženklę teritoriją. Numatoma, kad vidutinis atlyginimų augimas šiemet išliks spartus bei viršys vidutinę metinę infliaciją, o tai geros žinios žmonių perkamajai galiai“, – pranešime teigė G. Skaistė.
Numatoma, kad užimtų gyventojų skaičius šiemet sumažės 0,7 proc. (prognozė nepakito), o nedarbo lygis padidės iki 7 proc. (gruodį prognozuota tiek pat). Nuo 2024 metų jis ims palaipsniui mažėti ir sieks 6,8 proc., o vėlesniais vidutinio laikotarpio metais priartės prie 6 procentų.
Vidutinio darbo užmokesčio augimo tempas šalyje šiemet sieks 9,1 proc. (prognozė nepakito), o jį skatins viešojo sektoriaus darbuotojų – mokytojų, medikų, pareigūnų ir kitų – atlyginimų didinimas, didesnis pareiginės algos bazinis dydis valstybės tarnautojams ir kitiems biudžetinių įstaigų darbuotojams, didesnė minimali alga, taip pat kvalifikuotų darbuotojų trūkumas.
Namų ūkių vartojimo išlaidos šiemet, tikimasi, augs panašiu tempu, kaip ir pernai – 0,5 proc., o 2024–2026 metais – 3,4 proc. kasmet.
Prognozuojama, kad kapitalo investicijos 2023 metais galėtų didėti 2,7 proc., o 2024-2026 metais – po 5,4 procento.
Prekių ir paslaugų eksporto augimas šiemet, tikimasi, bus nulinis (gruodį – augimas 0,7 proc.), o 2024-2026 metais, atsigavus užsienio paklausai metinis augimas tikėtinas 4,9 proc. (3,7 proc.)
