Jei šiųmetis Panevėžio biudžetas būtų padalytas miesto gyventojams, kiekvienas per metus gautų 2076 Lt pajamų, o išleisti planuotų 2148 Lt.
Kiekvienam po 2000 Lt
Per 90 mln. Lt skolų turinčios Aukštaitijos sostinės neapleidžia optimistinės mintys šįmet išleisti daugiau, nei pajėgia surinkti į iždą.
Miesto Tarybos patvirtinto 2013-ųjų Panevėžio biudžeto planuojamos pajamos siekia 202 mln. 482 tūkst. Lt, numatomos išlaidos – 209 mln. 470 tūkst. Lt. Išlaidos išdalytos pagal 15 programų. Kaip ir kasmet, storiausia pyrago riekė atiteko švietimo reikmėms. Joms numatyta daugiau nei pusė miesto biudžeto lėšų – per 113 mln. Lt.
Antroji pagal finansavimą – Socialinės paramos įgyvendinimo programa. Socialinėms reikmėms šįmet planuojama skirti beveik 40 mln. Lt. Savivaldybės valdymas – trečioji pagal didumą burna. Jai teks beveik 18 mln. Lt. Iš jų beveik 5 mln. Lt bus sumokėta Savivaldybės paskoloms ir kitokiems finansiniams įsipareigojimams grąžinti.
Gatves tvarkys už grašius
Miesto infrastruktūrai tvarkyti šįmet teks vos 12 mln. Lt. Panevėžio gatvių, apšvietimo, žaliųjų zonų prižiūrėtojams ir tvarkytojams tokios lėšos kelia graudulį. Skaičiuojama, kad vien miesto gatvėms sutvarkyti penketą šešetą metų reikėtų skirti bent po 13 mln. Lt.
Trupinius nuo pinigų stalo, kaip ir kasmet, renka intelektualai. Kultūrai ir menui Panevėžyje teko vos 8 mln. Lt, sportui – per 6 mln. Lt. Mažiausiai – 30 tūkst. Lt – skirta visuomenės iniciatyvoms paskatinti. Taip išdalytai šiųmetę Panevėžio piniginei pritarė 16 Tarybos narių iš posėdyje dalyvavusių 27-ių. Dešimt valdančiajai daugumai nepriklausančių politikų buvo kategoriškai prieš tokias pinigų dalybas, vienas nusprendė, kad svarbiausias metų klausimas jam nerūpi, tad nebalsavo.
Šeimoms pinigų nėra
Savivaldybės administracijos padalytam ir valdančiosios daugumos palaimintam biudžetui nepritaręs Mantas Leliukas pasigedo jame 30 tūkst. Lt būsimųjų įtėvių ir globėjų mokymams organizuoti. Tarybos narį papiktino, kad kiekvieną litą suskaičiavę valdantieji nusprendė, jog šeimų, apsisprendusių užauginti vaiką iš globos namų, rūpesčiai – ne Savivaldybės problema.
Šiuo metu nesant finansavimo Aukštaitijos sostinėje nebeorganizuojami būsimiesiems įtėviams ir globėjams privalomi mokymai, nors tokius rengia ir kur kas mažesnės savivaldybės. Tam surasti biudžete bent 30 tūkst. Lt Savivaldybę ragino ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
„Problema yra, tik gaila, kad ji atsirado pabaigus svarstyti biudžetą. Šis klausimas turi būti labai rimtai sprendžiamas ir vos ne pirmumo teise. Reikia ieškoti lėšų atkurti šiai veiklai“, – M. Leliukui pritarė Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkė Marija Danutė Kažukauskienė.
Nors iš biudžeto politikai neatseikėjo lėšų globos namų auklėtiniams pagalbos ranką norinčioms ištiesti šeimoms, Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė ramina, esą ši problema greitai bus išspręsta.
Kolumbariumui gaila pinigų
Liberalsąjūdininkei Zitai Kukuraitienei abejonių sukėlė kolumbariumo statybai biudžete numatytos lėšos – 500 tūkst. Lt.
„Ne pats tinkamiausias laikas statyti kolumbariumą, kai trūksta pinigų. Geriau išpirkti žemę ir laidoti“, – mano Z. Kukuraitienė.
Savivaldybė jau yra išleidusi 14 tūkst. Lt kolumbariumo projektui parengti ir atsisakyti statybų neketina. Tarybos narių dauguma pritarė, kad jei nuo sienelės urnoms statybų būtų sutaupyta pinigų, už juos mieste būtų įrengtos vaikų žaidimų aikštelė.
Rašytojos namo netvarkys
Neišgirstas liko ir asociacijos „Bitės namai“ ir Valstiečių liaudininkų frakcijos prašymas iš miesto biudžeto skirti 260 tūkst. Lt išpirkti butams rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės name Šv. Zitos gatvėje bei namo sutvarkymo projektui parengti. Tarybos posėdyje nebuvo leista net pasisakyti tokio prašymo svarbą atėjusiai paaiškinti „Bitės namų“ atstovei kraštotyrininkei Vitalijai Vasiliauskaitei.
Rašytojos G. Petkevičaitės-Bitės atminimui įamžinti Taryba padėjo galutinį tašką patvirtinusi 2013–2015 metų strateginę veiklos programą. Joje taip pat nėra numatyta sutvarkyti begriūvantį rašytojos namą.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
