Naujai išrinkta Graikijos kairiųjų vyriausybė bando išvengti drastiškos taupymo politikos, kurios reikalauja kreditoriai, ir taip įgyvendinti savo rinkiminius pažadus. Kaip portalui tv3.lr sakė Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas, graikams ir skolintojams susitarti liko mėnuo, tačiau įtampa dėl to nemažėja.
„Buvo nenoras tartis dėl programų, kurias Graikai turėtų įgyvendinti. Nebuvo sutarta dėl 2 mlrd. eurų siekiančios programos, kuri nukreipta į socialinių išmokų mažinimą ir PVM didinimą kasdieninėms sąlygoms. Graikai derasi iki galo, laikas senka ir liko maždaug dvi savaitės deryboms. Šalies atstovai labai griežtai laikosi savo pozicijų, bet sutariama, kad šis ketvirtadienis bus paskutinis derybų etapas, todėl bus siekiama išsireikalauti kuo geresnių sąlygų. TVF pasižymi gana griežtu požiūriu į valstybių viešuosius finansus, todėl juos derybos išvargino ir nesiekiama rasti kompromiso. Likusį mėnesį stebėsime ES institucijų ir Graikų sirtakį vis greitėjančiu ritmu“, - teigia jis.
Vis dėlto, pasak eksperto, išeitis bus rasta, ypač kai patys Graikijos gyventojai paskutinių apklausų metu pademonstravo, kad nenori palikti euro zonos klubo.
„Jeigu taip įvyktų graikams tektų susideginti savo ekonomiką ir, ko gero, tai būtų paskutinė akimirka tai pačiai vyriausybei, nes žmonės pareikalautų naujų rinkimų“, - tikina M. Dubnikovas.
Bandymų poligonas investuotojams
Anot pašnekovo Graikijos ekonomika sudaro tik 2 proc. viso euro zonos BVP, todėl net ir išstojimo atveju, pokyčiai būtų minimalūs.
Bendrovės „Synergy Finance“ investicijų valdymo skyriaus vadovas Artūras Milevskis pabrėžia, kad investuotojams ši nesibaigianti situacija jau atsibodo, todėl nepavykusios derybos neatsispindėjo akcijų rinkoje. „Rinkos drastiškai nereagavo. Europos akcijos truputį pakrito, euras iš esmės stipriai nepakito. Rinka į nesusitarimą jokios didelės reakcijos nerodo“, - portalui tv3.lt sakė ekspertas.
Vis dėlto abu ekspertai sutinka, kad euro zona buvo kuriama viena kryptimi ir niekada nebuvo pagalvota apie mechanizmus, kaip reikėtų iš euro zonos išstoti. Graikijos atvejis taptu ne tik precedentu, bet galėtų parodyti neigiama pavyzdį su panašiomis vystymosi problemomis susiduriančioms Ispanijai, Italijai ar Portugalijai.
„Labai svarbu, kaip į situaciją reaguos Ispanija. Ji yra svarbesnė rinka ir jei čia pasikartos Graikijos scenarijus, kalbėsime apie 10 proc. dydžio nuo BVP ekonomiką. Jei prisidės Italija – 20 proc. Šiandien Graikija yra poligonas, kur bus tikrinamas išstojimo iš euro zonos scenarijus“, - sako M. Dubnikovas.
Tuo tarpu, jei visgi Graikija paliktų euro zoną, investuotojai, pasak eksperto, gali sureaguoti teigiamai.
„Jei Graikija visgi nuspręs palikti euro zoną, finansų rinka tai gali sutikti teigiamai, nes dabartinė situacija visiems yra nusibodusi. Jeigu situacija išsisprendžia ir nesvarbu kuria linkme, tai rinkoms duos tam tikrą atoslūgį ir nusiraminimą“, - tikina pašnekovas.
Lietuvai gali brangti paskolos
A. Milevskis vardija dar vieną scenarijų, jei blogas Graikijos pavyzdys užkrėstų periferines rinkas, mat tokiu atveju populiarumą prarastų obligacijos, kurioms garantas buvo Europos centrinis bankas.
„Dabartinė centrinių bankų politika ir palūkanų reguliavimas vis dažniau yra kvestionuojamas. Galbūt Europos centrinis bankas nebepirks Graikijos valstybinių obligacijų. Labai daug neaiškumo, todėl gali kilti obligacijų palūkanos, nes investuotojai gali matyti didesnes rizikas, todėl pradės pardavinėti periferinių rinkų kaip Portugalija ar Italija vertybinius popierius. Tai reikš didesnį neapibrėžtumą ir didesnes palūkanas ir tai gali paliesti Lietuvą. Jei prieš porą mėnesių mes džiaugėmės neigiamomis Euribor palūkanomis, tai tokiu atveju didės palūkanos ir brangs paskolos“, - prognozuoja ekspertas.
Visgi jis pabrėžė, kad tokį scenarijų yra sunku įsivaizduoti, bet jau dabar nuostabą kelią, jog graikai yra pasirengę spausdinti naują savo valiutą.
Graikija šio mėnesio pabaigoje turi grąžinti TVF 1,6 mlrd. eurų, o liepą ir rugpjūtį - pervesti dar 6,7 mlrd. eurų Europos centriniam bankui.
