Žinoma, paprasčiausias atsakymas yra toks: žmonės bučiuojasi, nes tai malonu. Tačiau yra žmonių, kuriems tokio paaiškinimo nepakanka. Šie žmonės bučiavimąsi studijuoja anatominiu ir evoliucijos istorijos požiūriu, o savo tiriamąją veiklą įvardija filematologija.
Kol kas bučinių mokslininkai nerado paaiškinimo, iš kur ir kaip atsirado žmonių įprotis/polinkis/poreikis bučiuotis. Tiesa, filematologai jau parengė keletą teorijų, kuriose dėstoma, kaip aistringas dviejų asmenų lūpų kontaktas veikia biologinius kūno procesus.
Bene esminis klausimas – bučiavimasis yra instinktyvi ar išmokta veikla? Kai kurie tvirtina, jog bučiavimasis yra išmoktas dalykas, o šio fenomeno pradžia sietina su žmonių protėviais. Kadaise motinos, galimas daiktas, sukramtydavo dantų dar neturintiems kūdikiams maistą ir perduodavo jį iš burnos į burną. Motinos lūpomis prie mažylių lūpų glausdavosi net ir tada, kai šiems išdygdavo dantys ir maistą jie sukramtydavo patys – tvirtinama, kad tai buvo vienas iš atžalų nuraminimo būdų.
Kad bučiavimasis yra išmoktas dalykas, byloja ir faktas, jog bučiuojasi ne visi žmonės. Kai kuriose gentyse apie tai niekas nėra girdėjęs ir nesupranta, kas tai yra. Tiesa, manoma, kad bučiuojasi ar yra bučiavęsi apie 90 proc. žmonių, o likę 10 proc. nė neįsivaizduoja, ko jie dar nepatyrė.
Tačiau yra ir manančiųjų, kad bučiavimasis – instinktyvus elgesys. Tokią poziciją šios idėjos šalininkai įrodinėja ragindami atkreipti dėmesį į bučiavimąsi primenančius gyvūnų elgsenos fragmentus. Nors nemaža dalis gyvūnų savo meilumą ir prieraišumą išreiškia trynimusi nosimis, kiti (mažosios šimpanzės – angl. „bonobos“) glamonėjasi visai kaip žmonės.
Šiuo metu bene mažiausiai ginčytina bučiavimosi teorija aiškina, kad žmonės tai daro neva dėl to, jog tai padeda geriau „suuosti“ tinkamą partnerį giminės pratęsimui. Kai veidai atsiduria labai arti vienas kito, „prabyla“ feromonai: keičiamasi labiau pasąmoninio pobūdžio biochemine informacija apie tai, ar vienas kitu susižavėjusiems partneriams pavyks susilaukti stiprių palikuonių. Pavyzdžiui, moterys pasąmoningai (uosdamos kvapą) labiau geidžia vyrų, kurių genai į tam tikrus imuninės sistemos baltymus reaguoja skirtingai nei jų pačių genai. Toks genų derinys sąlygotų atsparesnę atžalų imuninę sistemą ir geresnius išgyvenimo šansus.
Visgi daugelį tenkina paprasčiausias paaiškinimas: žmonės bučiuojasi todėl, kad jiems tai patinka ir malonu. Lūpose ir liežuvyje yra gausu nervų galūnėlių, sustiprinančių įsimylėjimo jausmą tuomet, kai liečiamasi lūpomis ir burnomis. Bučiavimosi metu patiriami jausmai retai kada skatina susimąstyti, kodėl bučiuojamės – kur kas dažniau jie skatina ieškoti būdų, kaip tai būtų galima patirti dar ir daugiau.
