Viskas prasidėjo dar 1956 metais. „Abarth“ užsimanė dalyvauti „Grand Touring“ žiedinių lenktynių čempionate. Norint dalyvauti šiame čempionate, italai turėjo sukurti visiškai naują lenktyninį bolidą. Pasinaudoję „Fiat 600“ ir į pagalbą pakvietę „Zagato“, dėl automobilių sporto pakvaišę vyrai pradėjo dirbti prie vieno įdomiausio lenktyninio automobilio.
Dėka „Zagato“ užsispyrimo siekiant sumažinti automobilio svorį, lenktynėms paruoštas bolidas svėrė tik 535 kilogramus. Tuo tarpu „Abarth“ užsiėmė variklio tobulinimu, kuris truko neilgai. Pasiskolinę „Fiat“ variklį, „Abarth“ jo tūrį padidino iki 0.7 litro ir iš jo išspaudė 47 arklio galias. Nors arklio galių skaičius nebuvo stebuklingas, tačiau pirmieji prototipai išriedėję į „Mille Miglia“ maratoną sugebėjo pasiekti neblogų rezultatų. Vienas iš ekipažų sugebėjo iškovoti pirmąją vietą savo klasėje.
Serijinei gamybai paruoštas automobilis buvo pristatytas 1957 metais, Ženevos automobilių parodoje. Norėdami išlaikyti automobilio autentiškumą, „Abarth“ pasiūlė jį surinkinėti „Zagato“ gamykloje.
Prasidėjus automobilio serijinei gamybai, „Abarth“ nusprendė „750“ išbandyti Monzos lenktynių trasoje. Tai buvo ne šiaip sau išbandymas, nes „750“ laukė keturių dienų maratonas. Neskaitant vairuotojų pasikeitimų, kuro papildymo ir padangų keitimo, automobilis be jokių negalavimų ištvėrė keturių dienų pragarą.
Pasibaigus šiam ekstremaliam bandymui, mažasis „Abarth“ ir „Zagato“ kūrinys sugebėjo pagerinti net penkiolika pasaulio rekordų. Vienas iš jų - didžiausias vidutinis greitis, kuris siekė 165.37 km/val. Tokį patį vidutinį greitį italams pavyko išlaikyti net 72 valandas.
